Duomenų laikmenų tendencijos ir mados

Jei žmogaus smegenys būtų pritaikytos duomenims laikyti, kompiuterio diskų tikrai nebeprireiktų. Mokslininkai mano, kad smegenyse gali būti laikoma daugiau nei 1 petabaitas informacijos. 1 petabaitas yra 10¹⁵ baitų arba 1000 TB. Tai labai daug duomenų. Bet kol kas smegenys MP3 failų nepriima, tad tenka pasinaudoti kitomis duomenų laikmenomis.

O jų yra nedaug – keturios: „Flash“ atminties kortelės, USB atmintinės, kietieji diskai HDD ir SSD diskai. Pastarieji du gali būti įdedami į gražią dėžutę ir žinomi kaip nešiojami diskai. Iš esmės čia veikia tik dvi technologijos – „Flash“ atmintis ir optinė atmintis. Kokios tendencijos šioje rinkoje? Kam jie reikalingi ir kam svarbūs?

Duomenų laikmenos reikalingos visiems

Jei turite kompiuterį, išmanųjį telefoną, planšetinį kompiuterį, išmanųjį televizorių, duomenų laikmena yra jums reikalinga. Gal ne kiekvieną dieną, tačiau keletą kartų per mėnesį ja pasinaudosite. Populiariausia laikmena yra „Flash“ atmintis. Ji dedama beveik visuose šiuolaikiniuose telefonuose. Micro SD kortelės dabar yra įvairiausių dydžių – nuo 4 iki 512 GB. Aišku, yra ir talpesnių, tačiau jų kaina kol kas nelabai adekvati. „Flash“ atmintis montuojama ir įvairiuose įrenginiuose. Ji neužima daug vietos, yra plona, todėl tinka beveik visuose įrenginiuose.

USB atmintinės reikalingos darbe perduoti dokumentus, vaizdo medžiagą. Jos nepamainomos studijuojant. Įdomu tai, kad talpi USB atmintinė tampa šiuolaikinių kompiuterių nuolatiniu palydovu. Paprastai plonas ir nebrangus nešiojamas kompiuteris nebeturi optinio įrenginio. Jo duomenys saugomi nedideliame SSD diske, tačiau norint dirbti su daugiau duomenų tenka papildomai prijungti duomenų laikmeną. Populiariausia yra būtent USB.

SSD diskai dabar yra „ant bangos“. Deja, kainos atžvilgiu jie dar neprilygsta HDD, todėl prietaisai su SSD yra brangesni nei su paprastais magnetiniais diskais. Populiarumą lemia tai, kad daugelis įrenginių yra nešiojami ir nuolatos kratomi, todėl patikimas diskas yra labai svarbu. HDD yra tie seni geri diskai, kuriuose be didelio vargo galima sutalpinti keletą terabaitų informacijos, o ir piniginė labai neplonėja. Jie montuojami į stacionarius kompiuterius, serverius, nešiojamų diskų rėmelius.

SSD prieš HDD

Dažnai SSD ir HDD yra supriešinami. Dažnai klausiama – kuris iš jų yra geresnis? Bet juk viskas priklauso nuo konkrečių poreikių! Serveriui 512 GB SSD nėra labai naudingas, tuo tarpu už tokią pačią kainą galima įsigyti 4 TB kietąjį diską. Toks talpina labai daug nuotraukų, filmų, vaizdo klipų. Renkantis reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad skiriasi vidinių ir išorinių diskų savybės ir kainos. Vidiniai yra montuojami į kompiuterius ir serverius, o išoriniai – tiesiog tarnauja kaip duomenų laikmena, kurią galima nešiotis rankinėje. Jei stacionarus kompiuteris pritrūko atminties, visada galima gana nesunkiai pridėti papildomą diską ir perkelti duomenis į kur kas talpesnį. Nešiojamuose kompiuteriuose viskas kiek sudėtingiau, tačiau visada galima svarstyti galimybę pasikeisti HDD į SDD. Pastarieji pasižymi spartesniu veikimu ir atsparumu išorės poveikiams.

HDD miršta – mitas

„Marinti“ technologijas dabar populiaru. Ypač, kai pasirodo nauja technologija. LCD televizorius irgi „marino“, kol pasirodė kvantinių taškų technologija... Panašiai nutiko ir su HDD. Kai atsirado patvaresni SSD diskai, buvo pranašaujamas galas optinei atminčiai, bet pranašai buvo netikslūs. Iki šiol HDD kaina kelis kartus mažesnė už SSD, todėl artimiausią dešimtmetį populiarieji diskai tikrai „nemirs“. Tiesa, Intel prieš pora metų pristatė 3D NAND technologiją, kuri turėtų gerokai išplėsti „Flash“ atminties galimybes, o tu pačiu ir SSD diskus. Bet technologija vystosi nepakankamai greitai, kad HDD kaina susilygintų su SDD, todėl šie diskai saugūs.

Kad HDD „nemiršta“ paliudys ir vienas didžiausių pasaulyje duomenų laikmenų gamintojas „Seagate“, kuris atgaivina prekės ženklą „BarraCuda“. Tai prieš dešimtmetį buvo aukštos kokybės kietieji diskai, kuriuos žinojo visi kompiuterinės technikos ekspertai. Kam gaivinti seną prekės ženklą, jei netiki technologijos ateitimi?..

USB atmintinės keičia veidą

Dabar USB atmintinės keičia savo veidą. Jos atrodė taip pat jau daugiau nei 10 metų – tas pats metalinis kištukas ir nedidelis korpusas, kuris realiai neatlieka jokio vaidmens ir gali būti pritaikomas kaip suvenyras, dovana ar šiaip malonus niekutis. 2D „Flash“ atmintis yra labai nedidelis lustas, kuriame ir telpa tie gigabaitai informacijos, todėl papildomų aksesuarų USB atmintinėms nereikėjo. Bent jau iki šiol.

Situacija pasikeitė su išmaniųjų telefonų atsiradimu. Išmaniuosiuose nėra USB jungties, tačiau yra Micro USB. Norint prijungti atmintį prie išmaniojo telefono, reikia specialaus laido. Šiuolaikiniai USB gamintojai dėl šios priežasties jau kuria atmintines, kurios turi abu kištukus, kad tiktų ir stacionariam ar nešiojam kompiuteriui, taip pat planšetiniaim kompiuteriui ir išmaniajam telefonui skiriamas mažesnis kištukas. Ir situacija čia dar keisis, nes Micro USB keičia universalus USB-C kištukas. Jis pasižymi tuo, kad nėra skirtumo, kuria puse jį įkišti į lizdą, nes pats kištukas – simetriškas (priešingai, nei USB, Mini USB ir Micro USB). Duomenų rašymo greitis greitai visur bus didesnis, nes naudojama USB 3.0 versija.

Duomenų laikmenos nuolatos tobulėja, jų daugėja. Džiugu tai, kad kainos nuolatos krenta – tai džiugina visus vartotojus, kuriems reikia duomenis patalpinti ir pernešti iš vienos vietos į kitą.