Jei esate matę vieną planšetinį kompiuterį, reiškia esate matę juos visus. Rimtai. Jie visi labai panašūs. Skiriasi spalva, nugarėlės dangtelio medžiaga ir šonuose esantys mygtukai. Visa kita beveik identiška. Net kameros vieta daugumoje planšetinių kompiuterių yra toje pačioje vietoje. Jokio originalumo, iš pirmo žvilgsnio. Bet pasikapstykime giliau.
2015 metais planšetinių kompiuterių pardavimai krito 10 procentų. 2016 metai irgi ne ką geresni. Rimtas perspėjimas planšetinių kompiuterių gamintojams, kad reikia kažką daryti. Tokius perspėjimus išgirdo tik „Apple“ ir „Microsoft“. „Apple“ išleido naują „iPad Pro“, kuris galingumu prilygsta kompiuteriui. „Microsoft Surface Pro“ planšetinis kompiuteris taip pat atstoja nešiojamąjį kompiuterį ir yra labai pažangus. Visi kiti dirba kaip ir seniau – naujesnė operacinės sistemos versija, geresnis procesorius, talpesnė baterija, daugiau RAM, lengvesnis planšetinis kompiuteris ir t. t.
Po truputį pasigirsta minčių, kad planšetiniai kompiuteriai – mirštanti technologija. Ar iš tikrųjų taip? Yra ženklų ir patvirtinančių, ir paneigiančių šią nuomonę.
Technologijos „miršta“ nuolatos
Kai rinkoje pasirodė pirmieji nešiojami kompiuteriai, staliniams iš karto pranašauta mirtis. Jau daugiau kaip 20 metų ta mirtis ne tik neateina, bet ir net nesiruošia ateiti. Kai atsirado išmanieji telefonai, mirtis buvo išpranašauta mygtukiniams. Ir štai 2017 metais pasirodė atnaujinta „Nokia 3310“ ir gavo tiek dėmesio, kiek nesugebėjo susirinkti „Apple“. Beje, pastaroji „iPad Pro“ planšetinį kompiuterį pristatė ne pompastiškame renginyje, kaip įprasta, o pranešime spaudai. Ar tai reiškia, kad mygtukiniai telefonai mirė? Ne, tikrai taip nėra. Tas pats dabar yra sakoma ir planšetiniams kompiuteriams. Iš tikrųjų niekas nemirė ir tikrai nemirs, nes yra svarių priežasčių, kad taip nenutiktų.
Netikėta konkurencija iš planšetofonų
Visas tas kalbas apie planšetinių kompiuterių eros pabaigą pakurstė ne kas kitas, o planšetofonų (angliškai „Phablet“ – sutrumpinimas iš dviejų žodžių „Phone“ ir „Tablet“) atsiradimas prieš keletą metų. Populiariausia planšetinių kompiuterių ekrano rezoliucija – 7 coliai. Kai į rinką išleidžiami galingi 6 colių įstrižainės telefonai, natūralu, kad jie grasina atimti dalį planšetinių rinkos. Juk tai du prietaisai viename – ir telefonas, ir planšetinis kompiuteris.
Netrukus šios kalbos vėl atsinaujins, nes artėja „Samsung Galaxy 8“ telefono pristatymas. Pagal gandus, bus išleisti du modeliai. Vienas 5,8 colio įstrižainės, o kitas „Galaxy 8 Plus“ – net 6,2 colių įstrižainės. Tai pats tikriausias planšetofonas, kuris neabejotinai bus graibstomas visame pasaulyje. Kitas gamintojas Taip pat jau kitais metais gali įnešti dar daugiau sumaišties į šią rinką. „Sony“ pristatė savo naują telefoną „Xperia XZ Premium“ su 4K raiškos ekranu. Kas trukdo „Sony“ išleisti ne 5,5, o 6 colių įstrižainės telefoną po pusmečio ir paleisti dar vieną stiprų konkurentą planšetiniams kompiuteriams?
Mobiliųjų įrenginių procesoriai
Naujausiuose išmaniuosiuose telefonuose montuojamas kol kas galingiausias „Qualcomm Snapdragon 835“ procesorius. „Intel“ irgi dirba koja kojon su „Apple“ ir gali būti, kad jau greitu metu pamatysime įrenginį su dar galingesniu procesoriumi. Šie procesoriai nesunkiai telpa į išmaniojo telefono korpusą, tad planšetinio kompiuterio korpuse turėtų jaustis „komfortabiliai“. Tai reiškia, kad naujieji planšetiniai kompiuteriai bus labai galingi ir dar labiau artės prie nešiojamo kompiuterio. Apie kokią „atgyvenusią“ technologiją čia gali eiti kalba?
„Du viename“ arba hibridiniai kompiuteriai – priešai ar technologijos evoliucijos padariniai?
Skeptikai kalba, kad planšetinius kompiuterius nukonkuruos „2 in 1“ arba hibridiniai kompiuteriai. Tai yra įrenginiai, kurie turi ir klaviatūros bloką, prie kurio prijungiamas arba atjungiamas ekranas – planšetinis kompiuteris. Tiek klaviatūros blokas, tiek pats planšetinis kompiuteris turi atskiras atmintis ir procesorius bei baterijas, todėl gali veikti nepriklausomai vienas nuo kito. Tokie hibridiniai kompiuteriai dabar labai populiarūs, todėl jiems labai nesudėtinga atplėšti rinkos dalį. Tik klausimas, ar ilgai jie karaliaus. Gal po kelių metų ir jie bus paskelbti „atgyvenusia“ technologija? Šių kompiuterių minusas – jie gana brangūs. Ir nesiruošia labai pigti, nes jiems reikalingi dvigubi resursai.
Peršasi išvada, kad planšetiniai kompiuteriai kol kas niekur dingti nesiruošia. Tobulėti jiems išoriškai nelabai yra kaip, tačiau galingumu jie netrukus prilygs kompiuteriams. Tada planšetinis kompiuteris ir neteks „žaisliuko“ statuso. Dabartiniai planšetiniai kompiuteriai yra naudojami naršymui internete, el. knygų skaitymui ir žaidimų žaidimui. Padidinus jo galimybes, jis gali tapti visaverčiu verslo įrankiu.
Planšetiniai kompiuteriai šiuo metu vis dar skverbiasi į mūsų gyvenimo sritis. Mokyklos giriasi, kad turi „planšetinių klasę“, nors iš tiesų jie nėra tinkamai panaudoti mokymosi procese – mokyklinukai Lietuvoje vis dar nešiojasi į mokyklą krūvą knygų ir pratybų sąsiuvinių, nors viskas nesunkiai perkeliama į elektroninę erdvę. Ligoninėse vis dar kabinamos popierinės ligonių vizitacijos kortelės, nors viską galėtų padaryti paprastais planšetiniais kompiuteriais. Mirti ši technologija dar negali, nes kol kas yra dar paauglystės stadijoje – planai ambicingi, jėgų dar nedaug, tačiau užkariauti pasaulį tikrai gali...