Lietuvoje veikiančios informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 3 tūkst. IRT specialistų, o per artimiausius trejus metus reikės dar papildomai 8 tūkstančių. Siekiant patenktinti šiandienius bei 3 metų perspektyvos IRT sektoriaus poreikius, rinkai reikės papildomų beveik 11 tūkstančių IT specialistų. 
Lietuvoje veikiančios informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 3 tūkst. IRT specialistų, o per artimiausius trejus metus reikės dar papildomai 8 tūkstančių. Siekiant patenktinti šiandienius bei 3 metų perspektyvos IRT sektoriaus poreikius, rinkai reikės papildomų beveik 11 tūkstančių IT specialistų. Tokius duomenis atskleidžia IRT įmones vienijančios asociacijos „INFOBALT“ kartu su partneriu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) įgyvendintas Lietuvos IRT specialistų pasiūlos ir paklausos tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti esamą IRT specialistų pasiūlos ir paklausos situaciją ir IRT prognozę artimiausiam trejų metų laikotarpiui.
Net 93 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvoje veikiančių IRT sektoriaus įmonių bei asociacijos narių patvirtino, kad per artimiausius trejus metus planuoja verslo plėtrą bei ketina įdarbinti beveik dvigubai daugiau specialistų nei jų skaičiuojama šiuo metu.
„Remiantis tyrimo duomenimis, sparčią sektoriaus plėtrą stabdo IT specialistų trūkumas. Laisvas ir naujai kuriamas darbo vietas pasirengusių užpildyti specialistų skaičius didėja per lėtai. Dėl darbuotojų trūkumo augantys atlyginimai mažina Lietuvos IRT sektoriaus konkurencingumą. Per ateinančius trejus metus labiausiai trūks programuotojų. Prognozuojama, kad jų poreikis išaugs iki 83 proc. lyginant su dabartiniu šios specialybės darbuotojų skaičiumi. Taip pat augs ir testuotojų, sąsajų kūrėjų, IT grafikos dizainerių, konsultantų, tinklų inžinierių, vartotojų sąsajų kūrėjų, IT grafikos dizainerių ir kitų IRT specialybių darbuotojų poreikis“, – sako asociacijos „INFOBALT“ švietimo ekspertė Monika Simaškaitė.
Ragina atsižvelgti į mokinius
Nors pasirengusių darbui specialistų labai trūksta, tačiau norinčiųjų studijuoti IT skaičius vis didėja. Nepaisant mažėjančio abiturientų skaičiaus, 2016 m. IT studijų kryptis pirmuoju pageidavimu rinkosi 3 % daugiau asmenų nei pernai, arba dešimtadalis visų dalyvavusių bendrajame priėmime. Tarp šių asmenų buvo ir talentingiausi šalies abiturientai, tačiau bendras IT studijuoti norinčių bei studijoms gerai pasirengusių asmenų skaičius liko gan nedidelis: 43 % iš 2799 IT pirmuoju pageidavimu pasirinkusių asmenų matematikos ir informatikos valstybinių egzaminų balo vidurkis nesiekė 30 balų.
IT studijoms skiriamų valstybės finansuojamų vietų didinimas nedavė tokių gerų rezultatų kaip tikėtasi.
„Nors valstybės finansuojamų vietų skaičius 2016 m. buvo padidintas 50 proc., bet bendras priimtųjų skaičius didėjo tik 6 proc., taip nutiko dėl to, kad didinant krepšelių skaičių nebuvo atsižvelgta į tai, kas iki tol likdavo už borto. Vis dar sklando mitas, kad įstoti į IT yra labai sunku dėl didžiulės konkurencijos, tačiau padidinus krepšelių skaičių, ta konkurencija sumažėjo, atsirado daugiau galimybių įstoti į pasirinktą IT studijų programą. Matome, kad specialistų poreikis yra labai didelis, todėl svarbu toliau didinti susidomėjimą IT, mokiniai turėtų būti motyvuojami ir rengiami iš anksto ruoštis stojimams, rinktis tokius egzaminus, kurie padės įstoti į norimą IT studijų programą. Šių specialistų paklausa yra labai didelė, tai palengvins galimybes įsidarbinti baigus studijas“, – teigia MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas.
Siekiant didinti IT studentų skaičių ir išvengti vidutinio įstojusiųjų pasirengimo lygio smukimo, būtina skirti daugiau dėmesio skaitmeninio raštingumo ugdymui pradinėse mokyklose, toliau skatinti susidomėjimą IT bei šios srities žinių svarbos supratimą bendrojo ugdymo mokyklose. Siekiant spręsti nepakankamos IT specialistų pasiūlos problemą, verta siekti ne tik didinti IT studijas besirenkančiųjų skaičių, tačiau ir sėkmingai jas baigiančiųjų dalį.
„Specialistų pasiūla turėtų būti pasiekta plėtojant profesinį IT mokymą, taip būtų galima subalansuoti aukštojo ir profesinio mokslo indėlį rengiant IT specialistus. Papildomos pastangos turėtų būti nukreiptos darbui su viduriniojo ugdymo švietimo įstaigomis, keliant stojančiųjų į IT pasirengimą. Visa tai lemtų ilgalaikius sisteminius švietimo pokyčius: sparčiau plėstųsi profesinio IT srities mokymo programų spektras, daugėtų besimokančiųjų profesiniame mokyme, viduriniame (pagrindiniame) stiprėtų STEM žinios ir įgūdžiai, kurių nepakankamumas dažnai būna priežastis, kodėl jau įstojusieji studentai iškrenta iš IRT srities studijų programų“, – sako Monika Simaškaitė, „INFOBALT“ švietimo ekspertė.
Anot M. Simaškaitės, taip pat reikia ieškoti alternatyvų, kurios padėtų parengti daugiau specialistų, tokių kaip neformalių IT žinių ir gebėjimų programų didesnis prieinamumas ar V lygio kvalifikacijos suteikimas, kurią galėtų pradėti teikti tiek profesinės mokyklos, tiek kolegijos. Tyrime dalyvavusios IRT sektoriaus įmonės patvirtino, kad ir pačios imasi įvairių iniciatyvų – vis aktyviau bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis.
Lietuvos IRT specialistų pasiūlos ir paklausos tyrimą įgyvendino asociacija „INFOBALT“ kartu su partneriu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA). Jame sudalyvavo 60 IRT sektoriaus įmonių, asociacijos narių, veikiančių Lietuvoje. Šiose įmonėse dirba iš viso 6711 darbuotojų. 2700 iš 6711 esamų visų darbuotojų įmonėse yra IRT srities specialistai. Tyrimo rezultatai pateikiami kaip rinkos projekcija, remiantis realiais apklaustųjų įmonių pateiktais duomenis ir Lietuvos IRT sektoriaus įmonėse dirbančių IRT kvalifikacijos darbuotojų kiekių santykiu (0,2313). Tyrimo rėmėjai – „INFOBALT“ nariai: „Adform“, „Baltic Amadeus“, „Baltic Orbis“, „Devbridge Group“, „Hnit–Baltic“, MICROSOFT, ORACLE, „Ruptela“, Visorių informacinių technologijų parkas.
