Skaityti internetinius tekstus darosi vis sunkiau – dažnai šriftai pernelyg šviesūs ir labai smulkūs. Vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi regėjimo sutrikimų, aiškiai įžiūrėti, kas parašyta, praktiškai nebeįmanoma, rašo „The Telegraph“ mokslo naujienų redaktorė Sarah Knapton.
Skaityti internetinius tekstus darosi vis sunkiau – dažnai šriftai pernelyg šviesūs ir labai smulkūs. Vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi regėjimo sutrikimų, aiškiai įžiūrėti, kas parašyta, praktiškai nebeįmanoma, rašo „The Telegraph“ mokslo naujienų redaktorė Sarah Knapton.
Anksčiau tekstai būdavo rašomi pakankamai stambiu tamsiu šriftu, aiškiai kontrastuojančiu su šviesiu, dažniausiai – baltu, fonu. Dabar daugelio interneto svetainių tekstai – pilkšvi ar melsvi.
Apdovanojimų pelnęs tinklaraštininkas Kevinas Marksas, vienas iš „Microformats“ įkūrėjų ir buvęs „British Telecommunications“ viceprezidentas, šia tendencija nusprendė labiau pasidomėti po to, kai jam kilo įtarimas, kad dėl suprastėjusio regėjimo kaltas būtent šiuolaikinis šriftas.
Jis pastebėjo, kad kontrastas tarp teksto ir fono yra tendencingai mažinamas. Tokie technologijų srities milžinai kaip „Apple“, „Google“ ir „Twitter“ – visi stipriai įsijautę į tipografikos standartų keitimą.
Mados vaikomasi ir technologijų pasaulyje
Juodo šrifto baltame fone kontrasto santykis – 21:1 – yra didžiausias, kokį galima pasiekti. Dauguma technologijų bendrovių sutaria – tam, kad net ir prastai matantys skaitytojai galėtų nesunkiai įžiūrėti tekstą, šis santykis neturėtų būti mažesnis kaip 7:1.
Tačiau K. Marksas atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, „Apple“ tipografikos gairės, kuriose pateikiama rekomendacija naudoti kontrasto santykį 7:1, užrašytos 5,5:1 kontrastu.
„Google“ gairėse taip pat rekomenduojamas kontrasto santykis 7:1, tačiau kartu ir 54 proc. ekrano nepermatomumas, o tai savo ruožtu sumažina kontrastą iki 4,6:1.
Pasak K. Markso, kurį „The Telegraph“ įtraukė į įtakingiausių technologijų srityje britų 50-uką, dėl šių pokyčių gali sumažėti visuotinis interneto pasiekiamumas. „Tokių bendrovių kaip „Apple“ ar „Google“ tipografikos sprendimai lemia interneto grafikos tendencijas, dėl jų diktuojamos mados internetiniai tekstai jau darosi sunkiai įskaitomi“, – jis rašo technologijų portale backchannel.com.
„Jei interneto turinys pateikiamas sunkiai įskaitomu tekstu, nemažai žmonių grupei – senyvo amžiaus, prastai matantiems ir prastos kokybės ekranuose skaitantiems žmonėms – atviroji prieiga tiesiog užkertama, – dėsto K. Marksas. – Kompiuteriais naudojamės ne tik tam, kad sužinotume naujienas, bet ir norėdami pasinaudoti mums itin reikalingomis paslaugomis, todėl labai svarbu, kad visą pateikiamą informaciją galėtume aiškiai matyti.“
Kaip nurodo S. Knapton, interneto tipografika ėmė kisti todėl, kad, įsivyraujant naujoms grafikos dizaino tendencijoms, vis labiau nutolstama nuo nusistovėjusių šrifto, spalvos ir fono, kurie įprastai naudojami pateikiant tekstus internete, normų.
Išpopuliarėjus LCD technologijai ir atsiradus galimybei dažnam skaityti didelės raiškos ekrane, dizaineriai nedelsė pasinaudoti proga pamėginti dar ir dar labiau susmulkinti šriftą. Gerai, jei skaitoma kompiuterio ekrane, tačiau, jei naudojamasi išmaniuoju telefonu ar planšete, tekstas tampa nebeįskaitomas tikrąja to žodžio prasme.
Įvairiuose pastarųjų metų tipografikos patarimuose dizaineriai skatinami mažinti kontrastą, nes, pasak patarimų sudarytojų, įprastas juodas šriftas baltame fone pernelyg vargina akis ir yra neparankus disleksijos sutrikimą turintiems žmonėms.
Pažymėtina ir tai, kad vakarop daugelio kompiuterių ekranai pritemsta, idant iš jų nesklistų pernelyg daug mėlynos šviesos, kurioje žmogus ilgiau išlieka budrus.
Raginama pernelyg nenutolti nuo tipografikos standartų
Vis dėlto, amerikiečių iniciatyva „Web Accessibility Initiative“, kuria siekiama sukurti geresnes sąlygas neįgaliesiems naudotis internetu ir kurią įgyvendinant 2008 m. būtent ir buvo pasiūlytas pirminis kontrasto santykis, skelbia, kad dėl pernelyg mažo kontrasto interneto turinys skaitytojui darosi neaiškus ir sukelia frustraciją.
„Pasirinkus nedidelio kontrasto spalvas, naršymas, skaitymas ir bendravimas internete žmogui tampa kančia, – teigia iniciatyvos atstovas. – Geras dizainas – tai pakankamas priekinio plano ir fono spalvų kontrastas, jei mums svarbu, kad vaizdas būtų ryškus. Ryškumas ypač aktualus žmonėms, kurių kontrasto jautrumas sumažėjęs – tai dažnai atsitinka žmogui senstant.“
Pasak K. Markso, per mažas kontrastas daliai naudotojų gali būti nepriimtinas.
„Net jei madingu šriftu parašytas tekstas puikiai atrodytų kokybiškame ekrane, žvelgiant į jį puikiai apšviestame biure, kontrasto sušvelninimas savo nuožiūra rodytų dizainerio atsakomybės prieš žmones, kuriems tas dizainas yra kuriamas, stoką. Mano prašymas dizaineriams ir programų inžinieriams – nekreipkite dėmesio į mados kaprizus ir vadovaukitės tipografikos principais, – dėsto K. Marksas. – Taip elgdamiesi jūs pasitarnausite žmonėms, skaitantiems mažesnio formato, blausesniuose ekranuose, net jei jų akys dar nėra tokios nuvargusios kaip mano. Gal tai ir nebus madinga, tačiau atėjo laikas pamąstyti ir suprasti, kam interneto estetika sukelia nepatogumų.“
„Juodas šriftas baltame fone gali atrodyti kiek grubus, o pilkas šriftas mums lyg ir švelnesnis, draugiškesnis, – sako Didžiosios Britanijos Mančesterio universiteto eksperimentinės kompiuterijos srityje dirbantis mokslininkas Simonas Harperis. – Tačiau kai kuriems žmonėms tokio dizaino sprendimai apsunkina skaitymą, sukelia nuovargį ir trukdo suprasti turinį. Mes tai vadiname situaciniais trikdžiais – naudotojo pastangas trikdo pats įtaisas, kuriuo naudojamasi, matomas dizainas, naudojimosi aplinka ar kontekstas.“
„Pastangos įžiūrėti tekstą daugeliui gali sukelti nemalonių pojūčių, – dėsto specialistas. – Naujajame aukštųjų technologijų skaitmeniniame pasaulyje ne vienas kažkuriuo momentu veikiausiai pasijus bejėgis. Vienintelė racionali išeitis – užtikrinti, kad dizainas būtų pritaikytas naudotojui, idant naudotojui nereikėtų kaskart taikytis prie dizaino.“
