Kaip apsaugoti savo e. privatumą?

Vienas iš pagrindinių naršymo internete privalumų visuomet buvo anonimiškumas. Tačiau daugėjant įvairių elektroninių paslaugų, reikalaujančių identifikacijos, taip pat sparčiai populiarėjant naujoms technologijoms, susijusioms su mobilumu, elektroninis privatumas tampa vis rimtesniu iššūkiu. Kiekvieną kartą, kai internetu atsiskaitinėjate kreditine kortele, registruojatės tinklalapyje ar tiesiog naršote viešame bevieliame tinkle, rizikuojate, kad kažkas gali pasisavinti asmeninius Jūsų duomenis.

Nešiojami kompiuteriai

Bene naujausia informacinių technologijų tendencija – vis didesnis mobilumas. Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėję nešiojamieji kompiuteriai ir bevielis interneto ryšys suteikė galimybę darbuotojams praktiškai nešiotis darbo vietą su savimi. Tačiau tuo pačiu metu tai tapo nauja elektroninio saugumo problema.

Pagrindinė jos atsiradimo priežastis – kompiuterių praradimas. Įvairūs tyrimai rodo, kad pasaulyje kasmet pavagiama, pametama ar kitais būdais netenkama dešimčių tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių. Ir didžiausia netektis paprastai būna ne pats kompiuteris, o jame esantys duomenys. Todėl viena pagrindinių taisyklių tokių kompiuterių šeimininkams – reguliariai darykite atsargines kompiuteryje esančių svarbių duomenų kopijas. Ypač patartina tai atlikti prieš keliones, nes jų metu prarandama itin daug kompiuterių (pvz., oro uostuose kartu su bagažu).

Jei nešiojamame kompiuteryje informacija yra konfidenciali, tuomet taip pat reikėtų pasirūpinti papildoma jos apsauga, nes vagys gali pasinaudoti ne tik Jūsų kompiuteriu, bet ir jame sukauptais duomenimis. Todėl informaciją reikėtų užkoduoti. Tam reikalinga speciali programinė įranga, taip pat ši funkcija yra iš karto integruota kai kuriose operacinėse sistemose.

Bevieliai tinklai

Nešiojamųjų kompiuterių išpopuliarėjimas, bevielių tinklų diegimas biuruose, kavinėse, viešbučiuose, oro uostuose suteikė galimybę naršyti po internetą beveik bet kur. Tačiau nereikia pamiršti, kad šiuo atviru tinklu gali būti naudojamasi ir blogais tikslais.

Svarbiausias dalykas, kuriuo reikia pasirūpinti, yra užkarda. Ji apsaugos kompiuterį nuo standartinių pavojų, kylančių prisijungus prie interneto ar tinklo. Tačiau reikia turėti omenyje dar keletą saugumui svarbių aspektų:

• Vieši interneto prieigos taškai ne visuomet yra koduojami, kaip yra daroma su daugeliu namų tinklų. Informaciją apie kodavimą galite rasti prieigos taško tinklalapyje, skirsnyje „privatumo politika“ (angl. privacy statement). Jei Jūsų interneto zonoje kodavimo nėra, o nešiojamame kompiuteryje saugote daug ypatingos/svarbios informacijos (pvz., asmeninių finansinių duomenų, konfidencialių dokumentų ir pan.), tuomet geriau prieigos tašku nesinaudoti visai. Kitas sprendimas – įsigyti programinę įrangą, kuri užtikrina failų apsaugą.
• Jei būdami viešos interneto prieigos zonoje dėl kokių nors priežasčių naršyklėje turite įvesti kreditinės kortelės numerį, prieš tai įsitikinkite, kad naršyklės apatiniame dešiniajame kampe rodoma užrakintos spynelės piktograma, o adresas prasideda raidžių seka „https“ (s reiškia padidintą saugumą).
• Aukščiau nurodytos priemonės užtikrins tam tikrą apsaugą nuo atsitiktinių interneto įsilaužėlių ar tapatybės vagių, tačiau, jei tai bus ryžtingi nusikaltėliai, jie galų gale apgaus bet kokią saugumo sistemą. Tad jei norite visiškai garantuoti savo duomenų saugumą, privalote apskritai vengti viešame bevieliame tinkle įvesti ypatingą informaciją: kreditinių kortelių numerius, finansinius duomenis, svarbius slaptažodžius ir pan.

Interneto kavinės

Kartais net paprastas apsilankymas interneto kavinėje gali reikšti konfidencialios informacijos vagystę. Štai keletas patarimų, kad taip neįvyktų:

• Atsijunkite nuo autorizacijos reikalaujančių svetainių. Nepamirškite, kad interneto kavinės kompiuteris nėra Jūsų asmeninis, todėl turite būti atsargūs. Kai prisijungiate prie tam tikros asmeninės virtualios erdvės (pvz., elektroninio pašto dėžutės) su savo prisijungimo vardu bei slaptažodžiu, baigę darbą privalote ne tiesiog uždaryti naršyklės langą, o prisijungimo svetainėje spustelėti komandą „atsijungti“ (log out). Antraip prie to paties kompiuterio prisėdęs kitas vartotojas galės prieiti prie Jūsų duomenų.
• Neišsaugokite savo prisijungimo informacijos. Nemažai interneto naršyklių ir kitų tapatybės patvirtinimo reikalaujančių programų suteikia galimybę išsaugoti prisijungimo duomenis, kad kitą sykį vartotojas galėtų prisijungti automatiškai (neįvesdamas slaptažodžio). Todėl visuomet atidžiai skaitykite iššokančias programų korteles, idant Jūsų prisijungimo duomenimis negalėtų pasinaudoti bet kuris interneto kavinės lankytojas.
• Ištrinkite interneto „istoriją“. Interneto naršyklės, taip pat ir „Internet Explorer“, kaupia informaciją apie Jūsų aplankytas svetaines, atidarytas bylas. Jei norite, kad ši informacija liktų konfidenciali, prieš palikdami kompiuterį turite atlikti keletą veiksmų: ištrinti naršymo istoriją ir išvalyti laikinąją naršyklės atmintį. Taip pat nepamirškite ištrinti į kompiuterį laikinai parsisiųstų duomenų: dokumentų, nuotraukų ir t. t.

Mokėjimai internete

Sparčiai plintant elektroninei komercijai ir bankininkystei, vis daugiau mokėjimų galima atlikti ar įsigyti prekių tiesiog internetu. Problema ta, kad niekuomet negalite žinoti, kas kitame laido gale gauna konfidencialią Jūsų informaciją (pvz., kreditinės kortelės Nr.). Galbūt interneto svetainė, kuria naudojatės, yra sukurta sukčių tik tam, kad pavogtų duomenis.

Todėl, norėdami saugiai atlikti mokėjimą internetu, naudokitės trečiosios šalies mokėjimo paslauga. Populiariausios iš jų yra „PayPal“ (priklauso „eBay“), „Amazon.com“ ir kt. Kaip tai veikia? Kai naudojatės trečiosios šalies mokėjimo paslauga, pervedate pinigus į elektroninę sąskaitą ir mokėjimus atliekate ne tiesiogiai, o būtent per šią sąskaitą. Tokiu būdu Jūsų kreditinės kortelės ar banko sąskaitos informacija niekuomet nepasiekia galutinio gavėjo.

Čia dar keletas patarimų, kaip naudotis elektroninio mokėjimo paslaugomis saugiau:

• Niekada neatsakinėkite į elektroninius laiškus neva iš Jūsų banko ar mokėjimo paslaugos teikėjo, kuriuose prašoma atnaujinti ar patvirtinti sąskaitos duomenis, slaptažodžius ir pan. Šiais laiškais tiesiog mėginama išgauti iš Jūsų informaciją.
• Nesinaudokite kieno nors pateiktomis nuorodomis neva į Jūsų elektroninės bankininkystės ar internetinių mokėjimų svetainę – visuomet įveskite jas patys savo interneto naršyklėje arba naudokitės savo susikurta nuoroda. Antraip Jus gali nukreipti į falsifikuotą puslapį, atrodantį identiškai kaip originali svetainė, ir nuskaityti įvedamus slaptažodžius.
• Būkite ypač atidūs, kai elektroniniu būdu įsigyjate brangius daiktus. Ypač tada, jei pasiūlymą tai padaryti gavote elektroniniu paštu ar aptikote nežinomoje interneto svetainėje.