Kas sieja demonus ir kompiuterius? Kiekvienoje *NIX tipo operacinėje sistemoje yra demonų, tiksliau, „daemonų“. „Daemon“ – tai nebūtinai pikta, neįprastomis galiomis pasižyminti antgamtinė būtybė. Senovės Graikijoje buvo tikima, kad tokios būtybės tampa angelais sargais ir gali atlikti darbus, pernelyg sudėtingus žmonėms, bet per prastus dievams. 
Kas sieja demonus ir kompiuterius?
Atsakymas labai paprastas: kiekvienoje *NIX tipo operacinėje sistemoje yra demonų, tiksliau, „daemonų“. „Daemon“ – tai nebūtinai pikta, neįprastomis galiomis pasižyminti antgamtinė būtybė. Senovės Graikijoje buvo tikima, kad tokios būtybės tampa angelais sargais ir gali atlikti darbus, pernelyg sudėtingus žmonėms, bet per prastus dievams.
Taigi visiškai nenuostabu, kad „Unix“ kūrėjai operacinės sistemos tarnybas pavadino demonais: juk jos prižiūri sistemą, atlieka užduotis, kurios neleistinos paprastiems vartotojams ir kurias tingėtų atlikti sistemos dievas „root“.
Berklio universiteto programuotojai savo OS talismanu nusprendė pasirinkti daemoną Beastie. Beje, žodis „daemon“ kartais šifruojamas kaip „disk and execution monitor“.
BSD
1995 metais pasirodė paskutinė Berklio universiteto BSD (Berkeley Software Distribution) operacinės sistemos „Unix“ versija. Jos pagrindu buvo sukurtos ir toliau tobulinamos laisvos BSD versijos „FreeBSD“, „OpenBSD“ bei „NetBSD“. Kitaip nei „Linux“, kuri operacine sistema tampa tik aplipdžius branduolį papildomomis programomis ir bibliotekomis, bet kuri BSD yra visa sistema. Iš GNU programų rinkinio BSD kūrėjai pasiskolino tik „libc“ bibliotekas ir „gcc“ kompiliatorių. Tiesa, taikomosios programos (OpenOffice), grafinė aplinka (X.Org), vartotojo aplinkos (XFCE, KDE, GNOME) ir kitos papildomos programos – visiškai savarankiški projektai, nesusiję su BSD.
Nors BSD sistemos paprastai siejamos su „aukštuoju kompiuterijos pilotažu“ ir tarnybinėmis stotimis, jos gali būti naudojamos ir darbo kompiuteryje. Tai akivaizdžiai rodo tokie projektai kaip „Desktop BSD“ ir „PC-BSD“, kurių autoriai siekia sukurti paprastai įdiegiamą ir prižiūrimą BSD sistemą.
Po ranka pakliuvo „PC-BSD“ diegimo CD. Turėjau šiek tiek laisvo laiko, todėl nusprendžiau dar kartą žvilgtelėti į BSD, nes pirmoji pažintis su „NetBSD“ buvo nesėkminga.
„PC-BSD“ – paprasta nuo pirmųjų žingsnių
Nors PC-BSD ir remiasi „FreeBSD“ sistema, tačiau jų ideologijos šiek tiek skiriasi. „FreeBSD“ suteikia didelę pasirinkimo laisvę, tačiau paprastam vartotojui gali būti per sudėtinga iš atskirų gabalėlių sudėlioti visą sistemą. Nelengva pasirinkti, kai tiksliai nežinai, ko reikia. Todėl pradedantiesiems kompiuterininkams priimtinesnės profesionalų sukurtos ir suderintos OS, kuriomis galima naudotis iškart jas įdiegus. Būtent tokia ir yra „PC-BSD“ operacinė sistema.
Grafinis šios OS diegimo vedlys pateikia tik būtiniausius klausimus, pavyzdžiui, paprašo nurodyti kalbą, klaviatūros išdėstymą, diską arba jo skirsnį, į kurį bus diegiama naujoji sistema. Kaip ir „Linux“, „PC-BSD“ naudoja savą disko skirsnio tipą, tačiau jai reikia tik vieno pirminio disko skirsnio (disk slice). Šiame skirsnyje „PC-BSD“ sukuria virtualius skirsnius (partitions), į kuriuos vėliau bus rašoma OS, vartotojo rinkmenos ir kt. Net virtualios atmintinės skirsnis įrašomas. Toks disko vietos panaudojimo būdas kartais gali būti parankesnis nei keli skirsniai.
Jei diegiant buvo sužadinta automatinė vartotojo registracija, įdiegus sistemą pasirodys KDE grafinės aplinkos darbo laukas. Jei ši nuostata nebuvo sužadinta, teks įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį. „PC-BSD“ autoriai parinko labai vykusią KDE temą, todėl nešiojamojo kompiuterio ekrano su palyginti nedidele skiriamąja geba (1024 x 768) darbo laukas yra neperkrautas, o langai ne tokie gremėzdiški kaip „SUSE 10 Linux“.
Geriau nedaug, bet gerai
Vos įkrovus „PC-BSD“, iš karto tampa aišku, kodėl ši sistema telpa viename CD. Ją sudaro tik įprastas KDE programų rinkinys ir keletas pagalbinių derinimo bei priežiūros priemonių. Tiesa, į pagrindinį programų rinkinį įtrauktos visos reikalingos ryšio priemonės, garso bei vaizdo atkūrimo programos ir pan. Visas papildomas programas (biuro, grafikos apdorojimo, programavimo aplinkas, žaidimus ir pan.) reikės atsisiųsti ir įdiegti savarankiškai. Programų diegimą „PC-BSD“ autoriai labai supaprastino. Pakanka apsilankyti www.pbidir.com svetainėje, pasirinkti norimą programą, ją atsisiųsti ir pele spragtelėti atsisiųstos .pbi rinkmenos piktogramą. Programų nėra labai daug, tačiau tokia jau „PC-BSD“ ideologija – viską daryti kuo paprasčiau ir neužversti vartotojo nereikalingomis parinktimis.
Jei nerasite savo mėgstamos programos PBI rinkmenų kataloge, galėsite įdiegti „FreeBSD“ įprastą portų* sistemą. Tam reikės tik atverti „Settings->System Administration->PC-BSD->Tasks“, pele spragtelėti mygtuką „Fetch Ports“ ir pasirinkti iš daugiau nei 15 tūkstančių programų.
Darbas ir įspūdžiai
BSD sistema išties maloniai nustebino ir pakeitė požiūrį į ją. Mano „Asus“ nešiojamasis kompiuteris yra gana įnoringas ir nelabai „sutaria“ su ne „Windows“ sistemomis, tačiau „PC-BSD“ pavyko įdiegti be jokių nesklandumų. Iškart buvo gerai atpažinti vaizdo, garso, tinklo posistemiai, lietimui jautri pelė, taigi įdiegus sistemą iš karto buvo galima dirbti. Regis, ši sistema tikrai gerokai spartesnė už „OpenSUSE“, tačiau tai labai subjektyvus vertinimas, mat nėra realių grafinės sąsajos spartos testų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti. Derinimo priemonių nedaug ir jos gana primityvios (palyginti su „SUSE Linux“ YAST), tačiau tai puikiai atspindi „PC-BSD“ paprastumo principą.
Kadangi neturėjau naujausio diegimo disko, buvo proga išbandyti sistemos atnaujinimo funkciją. Nuostatų skyriuje pakako nurodyti, kokiu laiko intervalu ieškoti atnaujinimo pataisų. Atsiradus pataisoms, įkraunant kompiuterį ekrane pasirodė siūlymas atnaujinti sistemą.
„PC-BSD“ taip pat numatyta galimybė automatiškai atnaujinti PBI sistema įdiegtas programas. Todėl net ir paprastas vartotojas, kelis kartus spragtelėjęs pele, galės gauti naujausias programos versijas.
Per trumpą laiką nebuvo galimybės atidžiai išnagrinėti „PC-BSD“ ir tiksliai jos įvertinti. Galiu drąsiai teigti, kad panorėjęs priderinti šią sistemą turėsiu pasiraitoti rankoves ir kibti į komandinę eilutę. Kita vertus, jei reikia, kad kompiuteris tiesiog veiktų, „PC-BSD“ – visai neblogas pasirinkimas, juolab kad „FreeBSD“ branduolys yra vienas stabiliausių asmeninių kompiuterių rinkoje. Žinau tik viena: į šią ar kitą BSD sistemą tikrai žvelgsiu atidžiau, o radęs daugiau laiko sutvarkysiu seną nešiojamąjį kompiuterį.
* Portas šiuo atveju nėra prievadas ar jungtis. Tai išsamus programos ar programų rinkinio aprašas, apimantis visas dabartines versijas ir jų pataisas. Diegimo metu programa sukompiliuojama parinkus vartotojo pageidaujamas nuostatas, bibliotekas ir pan. Paprasčiau programą diegti į skirtingus kompiuterius su skirtingomis nuostatomis. Pakanka tik nurodyti parametrus, bibliotekas ir liepti kompiliuoti pasirinktą programą.
Naudingos nuorodos
gerda.univie.ac.at/freebsd-laptops/ – nešiojamųjų kompiuterių suderinamumo su „FreeBSD“ operacine sistema sąrašas.
www.pbidir.com – „PC-BSD“ sistemos programinės įrangos rinkiniai.
