Praėjusiais metais „Microsoft“ išleido „Windows 10“ ir, kartu su ja, „DirectX 12“. Šie pokyčiai 2016 metais juntamai įtakos žaidimų pramonę, kuri turėtų pasiūlyti daug įdomių projektų. Tačiau, norint naudotis visais šiuolaikinės grafikos technologijų stebuklais, reikės atitinkamo lygio vaizdo plokštės.
Praėjusiais metais „Microsoft“ išleido „Windows 10“ ir, kartu su ja, „DirectX 12“. Šie pokyčiai 2016 metais juntamai įtakos žaidimų pramonę, kuri turėtų pasiūlyti daug įdomių projektų. Tačiau, norint naudotis visais šiuolaikinės grafikos technologijų stebuklais, reikės atitinkamo lygio vaizdo plokštės.
Grafikos spartintuvą teks rinktis iš dviejų gamintojų – AMD (ATI) ir NVIDIA. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta: pirkėjui tereikia pasirinkti gamintoją, o vėliau – konkretų modelį pagal savo poreikius ir biudžetą. Tačiau yra daug kitų faktorių, kuriuos reikėtų žinoti.
Antrojoje 2015 metų pusėje AMD ir NVIDIA pristatė keletą vaizdo plokščių, užpildžiusių visas buvusias spragas. Dėl didelio pasirinkimo pastebima rimta konkurencija ir, prekės ženklų priklausomybės neturintis, vartotojas turi teisę rinktis iš dviejų dešimčių šiuolaikinių modelių. Septyniolika iš jų tinka į žaidimų kategoriją.
Ar dažnai reikia keisti vaizdo plokštę?
Egzistuoja nuomonė, kad žaidimų vaizdo plokštės netobulėja ir neprogresuoja, tačiau tai nėra tiesa. Centriniai procesoriai kasmet iš tiesų per metus geriausiu atveju prideda 5–10 proc. spartos. Vaizdo plokštės – ne. Leiskite pateikti du pavyzdžius.
Palyginkim „GeForce GTX 480“ ir „GeForce GTX 750 Ti“ modelius. Pirmasis – 2010 m flagmanas, to meto greičiausia vieno GPU vaizdo plokštė, kuri prieš šešerius metus kainavo 500 dolerių. „GTX 750 Ti“ buvo išleista 2014 m vasario mėnesį. Tai akivaizdi Low-end, kuris 2016 metais buvo verta 100–120 dolerių už versiją su 2 GB atminties. Dabar šios „vaizdūškės“ yra panašios savo sparta, tačiau „GeForce GTX 750 Ti“ naudoja 3,5 karto mažiau energijos.
Arba štai kitas, dar akivaizdesnis pavyzdys. 2014 rugsėjo mėnesį rinkoje pasirodė pažangiausios NVIDIA vaizdo plokščių serijos „GeForce GTX 900“ subflagmanai. Tuo metu aktualiuose žaidimuose modelis „GeForce GTX 970“ parodė tą patį našumą, kaip ir praėjusios kartos 3D spartintuvas „GeForce GTX 780“.
Pasirodžius naujiems žaidimams, „GeForce GTX 780“ pradėti atsilikti nuo „GeForce GTX 970“. Pavyzdžiui, trečiasis „Raganius“ su nauju modeliu yra 26 proc. greitesnis. Paaiškinti tokį pastebimą skirtumo atsiradimą gana paprasta. Žaidimo kūrėjai, glaudžiai bendradarbiaudami su NVIDIA, savo produktą optimizavo pagal naują architektūrą. Naujus žaidimus optimizuoja moderniai architektūrai, todėl skirtumas tarp skirtingų kartų vaizdo plokščių su laiku tik didėja.
Pirmoji išvada prašosi savaime: grafikos plokštę būtina pasirinkti taip, kad jos našumo pakaktų mažiausiai 2–3 metams. Todėl „GeForce GTX 660“/670/680/760/770/780 savininkams nėra prasmės pereiti prie „GeForce GTX 900“ arba „Radeon R9“ 300 linijų analogų. Prasmingiau būtų palaukti pirmųjų „Pascal“ ir „Polaris“. Tas pats taikoma ir laimingiesiems „Radeon HD 7850“/7870/7950/7970 vartotojams. Senesnių ir silpnesnių vaizdo plokščių savininkai gali be sąžinės graužaties jas atnaujinti ir bus maloniai nustebinti.
Šiuolaikinių vaizdo plokščių ypatybės
Grafikos plokštės pasirinkimą lemia ne tik FPS lygis žaidimuose. Sutinku su nuomone, kad našumas – tai svarbiausias žaidimų vaizdo plokštės išsirinkimo kriterijus ir apie jį parašysime žemiau. Be jo, kiekviena įmonė turi technologijų ir funkcijų rinkinį, kuris skirtas privilioti vartotoją.
Grafikos technologijos ir ergonomika
2013 metų pabaigoje, kartu su „Radeon R7“ / R9 200 linija, AMD pristatė savo išskirtinį žemo lygio API – „Mantle“. Trumpai tariant, ši sąsaja veikia tuo pačiu principu kaip „DirectX 12“, kuri programuotojams suteikia prieigą prie „geležies“ tam, kad būtų galima geriau optimizuoti kodą. Pirmuoju žaidimu su „mantija“ tapo „Battlefield 4“. Vėliau buvo anonsuoti projektai „Sid Meier’s Civilization: Beyond Earth“, „Thief“ ir „Dragon Age: Inquisition“. Bandymai rodo, jos „Mantle“ už „DirectX 11“ vidutiniškai greitesnis vos 10 proc. Švelniai tariant, neįspūdinga.
Matyt, eksperimentai su „Mantle“ baigėsi. API nesužibėjo rinkoje, nes „raudoniesiems“ vieniems sunku naują sąsają išpopuliarinti. NVIDIA padarė statymą ant „DirectX 12“ ir pareiškė, kad „GTA V“ ir „Tomb Raider“ „apsigobė mantija“, bet neaugo. Net „Star Wars: Battlefront“, sukurtas su tuo pačiu varikliuku kaip „Battlefield 4“, šio API nepalaiko.
Kita prieštaringa technologija – „PhysX“ iš NVIDIA. Prieštaringa, nes fizinių modelių pagerinimas palaikomas naudojant vien „GeForce“ plokštes. „Žalieji“ turi didelę rinkos dalį, tačiau, pasak oficialios bendrovės svetainės, „PhysX“ palaiko vos 38 projektai. Trisdešimt aštuoni projektai per aštuonerius metus! Pernai „PhysX“ kodas tapo viešas, bet ir tai nesukėlė didelio vaizdo žaidimų kūrėjų entuziazmo.
„NVIDIA G-Sync“ ir „AMD FreeSync“ – naudingos technologijos. Abi išsprendžia sklandaus vaido ekrane nutrūkimo problemą, tačiau joms reikia specialios įrangos.
Vaizdo plokščių gamintojai jau seniai bando kompiuterinėje grafikoje atkurti realų gyvų būtybių plaukų elgesį. Šiuo metu NVIDIA turi „HairWorks“ technologiją, o AMD – „PureHair“ („TressFX 3.0“). Pirmoji naudojama žaidimuose „Witcher 3: Wild Hunt“ ir „Far Cry 4“, o antroji – „Rise of the Tomb Raider“. Abi technologijos palaikomos ir AMD, ir NVIDIA produktuose, tačiau dėl optimizavimo pobūdžio, skirtingose plokštėse veikia skirtingai.
NVIDIA grafikos pagerintojų rinkinys integruotas į programinės įrangos paketą, vadinamą „GameWorks“. Iš jų verta paminėti DSR technologiją ir MFAA glotninimą (Anti-Aliasing). Pirmoji – tai SSAA (Supersampling Anti-Aliasing) analogas, kuris padidina atvaizdavimo rezoliuciją, o po to suformuoja žemesnės rezoliucijos rezultatą. Tokiu būdu 4x SSAA režimas Full HD (1920×1080) raiškai atitinka žaidimo paleidimo schemą 4K (3840×2160) rezoliucijoje. Vaizdas gaunamas puikus, tačiau grafikos plokštės apkrova padidėja daug kartų. DSR tinka seniems žaidimams, kad jie atrodytų patrauklesni, nei yra iš tikrųjų.
MFAA koncepcija yra paprasta: gaunama su, dabar paplitusiu, MSAA palyginama apdorojimo kokybė, tačiau naudojant mažiau resursų. Šio tipo „anti-aliasing“ yra – kartotinis. Tai reiškia, kad GPU 2×2 sekcijoje apdoroja ne 16 elementų, o dukart mažiau, kadangi kita pusė kaitaliojama erdvėje ir laike, būdama laikinojoje talpykloje.
AMD ir NVIDIA grafikos technologijos yra įdomios gerai veikia praktikoje, bet renkantis vaizdo plokštę jos neturėtų būti svarbiu kriterijumi. Yra daug svarbesnių parametrų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, o be „Mantle“, „PhysX“ ir „HairWorks“ galima apsieiti.
Technologinis progresas
Technologiniai pasiekimai vaizdo plokštėse pasireiškia ne tik grafikos technologijų palaikymu, pavyzdžiui, „DirectX 12“. 2015 metais šiuo atžvilgiu geriau pasirodė AMD, išleisdami tris „vaizdūškes“ su HBM (High Bandwidth Memory) atmintimi. Dauguma šiuolaikinių žaidimų kompiuterių komplektuojami su įprastiniais GDDR5 tipo lustais. HBM yra greitesnė ir sunaudoja mažiau elektros energijos, be to jos jungtys ant plokštės užima mažiau vietos, o tai leidžia sukurti kompaktiškas, bet galingas grafikos plokštes, tokias kaip „AMD Radeon R9 Nano“.
Nepaisant visų privalumų ši technologija neduoda jokios naudos spartos atžvilgiu ir net, tam tikru lygiu, ją apriboja. Akivaizdu, kad HBM nėra panacėja, tačiau šis atminties tipas ir toliau bus naudojamas gaminant aukštos klasės AMD ir NVIDIA vaizdo plokštes.
Visos „NVIDIA GeForce GTX 900“ serijos vaizdo plokštės aprūpintos HDMI 2.0 sąsaja. Ši vaizdo išvestis yra naudinga prijungiant 4K televizorių norint gauti vaizdą su 60 Hz dažniu. „Radeon“ adapteriai šios HDMI versijos nepalaiko, todėl jei Jums tai aktualu, gamintojo pasirinkimas yra aiškus.
Energijos suvartojimas, aušinimas, pritaikymas ir „overclockingas“
Žaidimų grafikos spartintuvų energijos suvartojimu žmonės domisi palyginti retai, kadangi visu pajėgumu grafikos plokštė veikia trumpą laiką, o tai juntamai neatsiliepia sąskaitose už elektrą. Tačiau maksimalus energijos suvartojimas veikia vaizdo šilumos, triukšmo ir spartinimo potencialo parametrus. Grubiai tariant, kuo daugiau vatų, tuo yra blogiau su kitomis savybėmis.
Apskritai, NVIDIA vaizdo plokštės sunaudoja mažiau energijos. Tai ypač akivaizdu Middle-end ir Low-end segmentuose. Pavyzdžiui, modeliui „GeForce GTX 750“/750 Ti jokio papildomo maitinimo nereikia. Ypač įdomiai atrodo „Radeon R9 390“/390X palyginimas su „GeForce GTX 970“ – santykinai vienodos spartos gaminių energijos suvartojimas skiriasi beveik dvigubai.
Sistemai su vienu procesoriumi, pora kaupiklių ir vieno GPU vaizdo plokšte pakanka kokybiško 500–550 vatų maitinimo bloko, net naudojant 275/290 vatų „monstrus“. Dažnai ant grafikos plokščių lituojama papildoma jungtis, kuri PCI-E laidais prijungiama prie papildomo maitinimo.
Didelis energijos suvartojimas dažnai lemia grafikos plokštę kaitimą. Grafikos procesoriaus temperatūra ne visada parodo aušinimo kokybę. Ryškus pavyzdys – vaizdo plokštė „ATI Radeon R9 Fury X“, naudojanti „Cooler Master“ vandens aušinimo sistemą. Apkrovos metu GPU pasiekia tik 60 laipsnių pagal Celsijų lygį – labai padorus rodiklis 275 vatų grafikos plokštei. Tačiau aušintuvo konstrukcija yra neapgalvota, kadangi maitinimo posistemė įkaista iki 115 laipsnių. Tokia temperatūra komponentų darbui neturi įtakos, tačiau be grafikos plokštės korpuse yra ir kitos „geležies“, kuriai šiluma persiduos. Gerai, kad „Radeon R9 Fury X“ galinė pusė apsaugota plastikiniu dangteliu.
Tačiau yra pavyzdžių, kai stipriai kaista ir GPU su mažu energijos suvartojimu. Tai iššaukia taupymas maitinimo ir aušinimo posistemių sąskaita. Akivaizdus pavyzdys yra keletas nestandartinių „GeForce GTX 970“, kurios esant apkrovai suvartoja iki 145 vatų, o kaista kaip „Radeon R9 Fury X“.
Taigi, galima daryti išvadą, kad šilumos klausimas turi daug išlygų, nes gamintojų yra daug. Nesėkminga vaizdo plokščių serija nereiškia, kad kiti to paties gamintojo modeliai taip pat yra nevykę. Aplamai, geriau pirkti nestandartinę vaizdo plokštės versiją, kuri naudoja alternatyvų aušinimo sistemą, geresnius maitinimo komponentus ir turi gamyklinį spartinimą. Tokie adapteriai dirba greičiau, tyliau ir mažiau kaista nei etaloniniai modeliai, taip pat geriau overclockinasi. Žinoma, už pritaikymą teks sumokėti 20–30 €. Kokį konkrečiai modelį pasirinkti? Reikėtų peržiūrėti palyginimo testus, kurių galima paieškoti internete.
Prie ne etaloninių modelių priskiriamos „GeForce GTX 950“/960/970 ir „Radeon R9 380“/380X/390/390X/Fury, o „Radeon R9 Nano“/„Fury X“ ir „GeForce GTX TITAN X“ modifikacijos neleidžiamos, todėl dviejų pastarųjų visos versijos niekuo nesiskiria.
„NVIDIA GeForce GTX 980 Ti“ (etaloninė) ir „ASUS GeForce GTX 980 Ti Matrix Platinum“ (dešinėje)
Kalbant apie spartinimą, NVIDIA gaminiai pasirodė daug geriau, nes jų grafikos ir atminties dažnio padidinimas pastebimai pakelia spartą. Kaip matote, NVIDIA vaizdo plokščių eksploatacinės savybės yra geresnės: jos sunaudoja mažiau elektros energijos, dirba tyliau, mažiau kaista ir geriau turbinamos. Todėl nenuostabu, kad parduotuvėse daugiau rasite „žaliųjų“ produktų, o pagal „Steam“ statistiką, „GeForce GTX 970“ yra populiariausia vaizdo plokštė pasaulyje.
Šiuolaikiniai modeliai
Atėjo laikas susipažinti su gaminiais, kurie daugiau ar mažiau tinka žaidimams. Žemiau paminėti tik šiuolaikiniai modeliai, kuriuos lengvai rasite daugumoje kompiuterių parduotuvių. Vaizdo plokštės skirstomos į tris kainų kategorijas:
Low-end – žaidimams mažais arba vidutiniais kokybės parametrais Full HD (1920×1080) rezoliucija;
Middle-end – žaidimams aukštais grafikos nustatymais Full HD raiška;
High-end – aukščiausiais nustatymais Full HD ir WQHD (2560×1440) raiška.
„Radeon R7 360“ yra silpniausia šio sąrašo vaizdo plokštė. Iš tokio akceleratoriaus daug tikėtis negalima, tačiau bent vidutiniais grafikos kokybės nustatymais galėsite žaisti Full HD rezoliuciją GTA V ir „Fallout 4“.
„Radeon R7 370“ galima vadinti įėjimo bilietu į šiuolaikinių kompiuterinių žaidimų pasaulį. Kai kurios programos galės veikti net arti didžiausių grafikos kokybės nustatymų, ypač jei įsigysite versiją su 4 GB atminties. Daugeliu atvejų teks pasitenkinti vidutine vaizdo apdorojimo kokybe. „Radeon R7 370“ yra pervadinta ir šiek tiek paspartinta „Radeon R7 265“ versija, kuri savo ruožtu yra patobulinta „Radeon HD 7850“. Kitaip tariant, dvigubas rebrendingas.
„Radeon R9 380“. Aukso vidurys. Ji yra šiek tiek „overclockinta“ „Radeon R9 285“. Daugeliu atvejų leidžia žaisti šiuolaikinius žaidimus Full HD raiška nustačius didžiausius parametrus, tik nepiktnaudžiaujant glotninimo ir kitomis išskirtinėmis technologijomis.
„Radeon R9 380X“ naudoja tą patį lustą kaip ir „Radeon R9 380“, tik su visiškai atrakintais blokais. Praktikoje jaunesnįjį modelį pranoksta 3–5 proc., o kainuoja žymiai daugiau. Ankstesnių kartų vaizdo plokštės „Radeon R9 280X“ ir „Radeon HD 7970“ demonstruoja tokį pat našumą, nes naudoja panašų skaičiavimo blokų skaičių.
„Radeon R9 390“ yra pervadinta „Radeon R9 290“, tik su 8 GB atminties, kuri, pagal šiandienos standartus, neatrodo išteklių švaistymu. Žaidimuose konkuruoja su „GeForce GTX 970“, ypač WQHD rezoliucijoje.
„Radeon R9 390X“. Pervadinta ir šiek tiek patobulinta ankstesnio flagmano „Radeon R9 290X“ versija. „Radeon R9 390“ pranoksta tik šiek tiek, bet yra daug brangesnė.
„Radeon R9 Nano“ galima vadinti vaizdo plokšte-staigmena. Žiemą ji demonstruoja vienokią spartą, o vasarą – kitokią. Taip yra todėl, kad nustatytu 1000 MHz dažniu gaminys neveikia net po spartinimo. Megahercai stipriai svyruoja, tam tikrame lygyje palaikydami grafikos lustų temperatūrą. Už tai prietaisas pasirodė tikrai kompaktiškas ir naudoja 100 W mažiau nei „Radeon Fury“.
„Radeon R9 Fury“ galima savarankiškai paversti į „Radeon R9 Fury X“. Internete gali rasti sėkmingų mikroschemos atblokavimo pavyzdžių (tai sutaupo 100 dolerių).
„Radeon R9 Fury X AMD“ linijoje yra galingiausia vieno GPU vaizdo plokštė. Procesoriaus našumo pakanka žaidimams net Ultra HD rezoliucija, bet trukdo nedidelė vaizdo atminties talpa – 4 GB. Vaizdo plokštė turi tik vieną modelį. Instaliuojant teks paieškoti vietos aušinimo sistemos skysčio blokui, kuris nesuteikia ypatingų privalumų. Su „Furijos“ spartinimu situacija nėra geriausia.
Šiuolaikinių „NVIDIA GeForce“ grafikos plokščių asortimentas yra mažesnis nei „AMD Radeon“. Matoma didžiulė tuštuma tarp „GeForce GTX 960“ ir „GeForce GTX 970“.
„GeForce GTX 750“ savo sparta panaši į „Radeon R7 360“, bet sunaudoja labai mažai energijos ir nereikalauja papildomo elektros energijos tiekimo.
„GeForce GTX 750 Ti“ pastebimai galingesnė. Nusileidžia „Radeon R7 370“, bet tam tikromis sąlygomis gali susidoroti Full HD raiška daugelyje šiuolaikinių žaidimų.
„GeForce GTX 950“ yra našiausia Low-end segmento vaizdo plokštė. 50 dolerių pigesnė už GTX 960, bet nuo jos beveik neatsilieka žaidimuose. Jei rinktis tarp 2 GB versijų, prasminga kreipti dėmesį į „GeForce GTX 950“, o mažą FPS lygio skirtumą galima kompensuoti turbinimu.
„GeForce GTX 960“ ko gero galima vadinti vieninteliu NVIDIA Middle-end atstovu. Grafikos apdorojimo sparta panaši į „Radeon R9 380“ ir atsilieka nuo „Radeon R9 380X“. 4 gigabaitų versija „patemps“ žaidimus Full HD raiška, net pasirinkus artimus aukščiausiems nustatymus.
„GeForce GTX 970“ yra populiariausia vaizdo plokštė tarp „Steam“ vartotojų. Gavo 4 GB atminties (tiksliau, 3.5 + 0.5 GB). Našumo kol kas pakanka visiems žaidimams Full HD rezoliucija. Puikiai turbinama, o prekyboje yra daug įdomių neetaloninių modelių. Našumu dažnai lenkia „Radeon R9 390“.
„GeForce GTX 980“ gerokai brangesnė už „GeForce GTX 970“, nors FPS augimas nėra toks akivaizdus. Tačiau ji labai gerai pasirodo žaidimuose Full HD ir WQHD rezoliucija.
„GeForce GTX 980 Ti“ – straipsnio rašymo metu, viena geriausių vaizdo plokščių su vienu GPU. Žaidžiant aukšta raiška, sparta sąlyginai panaši į „Radeon R9 Fury X“. Parduotuvėse rasite daugybė jos variantų su gamykliniu spartinimu ir efektyviais aušintuvais. Spartinama puikiai, o 6 GB atminties visada pakanka. Teisingas pasirinkimas žaidimui WQHD raiška.
„GeForce GTX TITAN X“ – sparčiausia vieno GPU vaizdo plokštė. Naudoja pilnavertį GM200 procesorių ir 12 GB atminties. Tinka Ultra HD žaidimams, tačiau jos kaina neadekvačiai aukšta.
Atkreipkite dėmesį, kad sąraše High-end vaizdo plokščių yra daugiau, nei Middle-end ir Low-end kartu paėmus. Tokia realybė: žaidimų perkėlimas iš paskutinės kartos konsolių lėmė gerokai išaugusius sisteminius reikalavimus. Dabar, patogiam žaidimui Full HD raiška ir maksimaliais grafikos nustatymais, reikia tikrai galingos vaizdo plokštės – bent „Radeon R9 390“ arba „GeForce GTX 970“ lygio.
Kurios vaizdo plokštės spartesnės: AMD ar NVIDIA?
Kaip ir procesorių atveju, tiesioginio atsakymo į šį klausimą nėra. Abi milžinės išleido daugybę modelių, o vienodos kainos vaizdo plokštės, kaip taisyklė, demonstruoja panašią galią. Ryškus pavyzdys – „GeForce GTX 960“ ir „Radeon R9 380“. Konkurencija yra naudinga pirmiausia mums, paprastiems vartotojams. Jei nebūtų „AMD Radeon R9 Fury X“, tada mes galbūt nebūtume pamatę „GeForce GTX 980 Ti“ arba ji kainuotų gerokai daugiau. Todėl visas vaizdo plokštes reikėtų lyginti tiesiogiai viena su kita, pageidautina, kuo naujesniuose žaidimuose. AMD ir NVIDIA glaudžiai bendradarbiauja su programuotojais, todėl nenuostabu, kad viename žaidime geriau pasirodo „Radeon“, o kitame – „GeForce“.
Žaidimams Full HD raiška reikėtų imtis akseleratorių bent su keturiais gigabaitais atminties. Tokia talpa 2016 metais yra minimali būtinybė. Šiemet pasirodys nemažai žaidimų, kuriems net 4 GB nepakanka. Pirmoji kregždė – „Rise of Tomb Raider“.
Low-end segmente situacija labai aiški, nes čia tarpusavyje konkuruoja tik „Radeon R7 360“ ir „GTX 750“. Jų našumo nepakanka žaidimui Full HD raiška su aukščiausiais parametrais ir „anti-aliasing“. O kitos grafikos plokštės išsidėstė vienoje linijoje, priklausomai nuo kainos.
Žemiau esančiose diagramose pateikti trijų šiuolaikinių žaidimų rezultatai: „GTA V“, „Witcher: Wild Hunt“ ir „Rise of the Tomb Raider“. Pirmojoje nustatyti maksimalūs grafikos kokybės parametrai su 4x MSAA „anti-aliasing“. „The Witcher“ viskas maksimaliai, bet be „NVIDIA HairWorks“. „Rise of the Tomb Raider“ išjungtas „labai aukštas“ režimas ir FXAA „anti-aliasing“. Parinkta Full HD rezoliucija – populiariausias 2016 metų formatas.
Middle-end segmente matoma savotiška idilė. „Radeon R9 380“ ir „GeForce GTX 960“ beveik identiškos savo našumu, o „Radeon R9 380X“ šiek tiek lenkia šią porą. Vartotojui belieka pasirinkti tik geriausią modelį, remiantis skyriuje „Šiuolaikinių vaizdo plokščių ypatybės“ aprašytais kriterijais.
High-end kategorija 2016 metais yra pati gausiausia. AMD GCN ir „NVIDIA Maxwell“ architektūros gerai išstudijuotos. Šiuolaikinės grafikos plokštės turi įdomią ypatybę: didinant rezoliuciją (t. y. – apkrovą) našumo rezultatų skirtumas tarp „GeForce“ ir „Radeon“ mažėja. Tai pastebima pasirinkus WQHD ir Ultra HD rezoliuciją.
Du GPU, „CrossFire“/SLI
Iki šiol nei tekste, nei lentelėse nei karto nepaminėjome dviejų GPU grafikos plokščių. Jų AMD ir NVIDIA turi po vieną modelį: „ATI Radeon R9 295X2“ ir „GeForce GTX TITAN Z“. Jie yra morališkai pasenę ir neadekvačiai brangūs, todėl 2016 metais nenusipelno paminėjimo. Alternatyva – surinkti kelių 3D greitintuvų masyvą, bet dar geriau – to nedaryti.
Pernai pasirodė daug AAA žaidimų, kurie prastai dirba su „CrossFire“ („ATI Radeon“ vaizdo plokščių sujungimas) ir SLI (NVIDIA vaizdo plokščių grupė) masyvais. Iškart prisimename „Far Cry 4“, „Just Cause 3“, „Assassin’s Creed Syndicate“, „Fallout 4“. „Epic fail“ nutiko su „Batman: Arkham Knight“. Žaidimas sukurtas su NVIDIA pagalba, pasirodė toks nevykęs, kad jį suderinti su SLI technologija nepavyko iki šiol. Su „Rise of the Tomb Raider“ neveikia „CrossFire“, o kada išleis atnaujinimą – nežinoma. Todėl žaidimuose visada yra rizika, kad dviejų/trijų/keturių plokščių masyvas nebus išnaudojamas, o jei ir bus, tai ne visu 100 proc.
Jei vis dėl to nuspręsite rinkti konfigūraciją su keliomis grafikos plokštėmis, tai reikėtų naudoti modelius su daugiau atminties tam, kad išvengti butelio kaklelio efekto. „CrossFire“ tiks „Radeon R9 390“/390X, SLI – „GeForce GTX 980 Ti“ ir „GeForce GTX TITAN X“. Kitas argumentas prieš multi-GPU konfigūraciją – priklausomybė nuo procesoriaus.
Negalima išsirinkti vaizdo plokštės neatsižvelgiant į centrinį procesorių. Šiuolaikinių žaidimų FPS lygis priklauso ir nuo branduolių (srautų) skaičiaus, ir nuo jų taktinio dažnio.
Pabaigai
Tendencijos yra aiškios. Žaidimų konsolių įtakos dėka šiuolaikinių kompiuterinių žaidimų sisteminiai reikalavimai žymiai išaugo, tačiau bendra grafikos kokybė – nelabai. Paprastas pervadinimas ir nedidelis gamyklinis turbinimas, kaip AMD padarė su dalimi savo gaminių (kai kuriuose modeliuose net du kartus), daugiau nebeišgelbės. Geimeriams reikia naujų, našesnių vaizdo plokščių.
Sprendimai su „Pascal“ ir „Polaris“ architektūra debiutuos 2016 m, tačiau mažai tikėtina, kad AMD ir NVIDIA nedelsiant išleis produktų linijas, nes gamintojai susidurs nauju technologiniu procesu. O dabar visiems pirkėjams belieka pasirinkti iš to, kas yra.
