Ekspertai prognozuoja, kad debesų kompiuterijos naudojimas pasaulyje iki 2019 m. sudarys 90 proc.
viso judriojo ryšio duomenų srauto, nors praėjusių metų pabaigoje šis rezultatas ir taip jau siekė 81
proc. Lėtesnį debesų rinkos augimą sąlygoja ne tik rinkos prisotinimas, bet ir įmonių abejonės dėl
savo duomenų debesyje saugumo.
Ekspertai prognozuoja, kad debesų kompiuterijos naudojimas pasaulyje iki 2019 m. sudarys 90 proc.
viso judriojo ryšio duomenų srauto, nors praėjusių metų pabaigoje šis rezultatas ir taip jau siekė 81
proc. Lėtesnį debesų rinkos augimą sąlygoja ne tik rinkos prisotinimas, bet ir įmonių abejonės dėl
savo duomenų debesyje saugumo.
2014 m. lapkritį atlikto ES statistikos agentūros „Eurostat“ tyrimo duomenimis, 4 iš 10 stambių įmonių (39 proc.), naudojančių debesų kompiuteriją, pažymėjo, kad apsaugos pažeidimo rizika yra pagrindinis faktorius, ribojantis naudojimąsi debesijos paslaugomis. Tuo tarpu 42 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių, nenaudojančių debesų kompiuterijos, nurodė, kad joms trūksta daugiau žinių, kad pasiryžtų kraustytis į debesis. Tarp abejonių, kurias įvardina verslas, yra neužtikrintumas dėl gyvybiškai svarbių duomenų buvimo vietos ar galimi sunkumai, bandant pasiekti debesyje saugomus duomenis.
„Pirmiausia, turime sutikti, kad nė viena sistema nėra tobulai apsaugota, tai taikoma ir debesų kompiuterijai. Bet kai kurioms mažoms įmonėms, turinčioms ribotą biudžetą, naudojimasis debesų kompiuterija gali pagerinti jų duomenų apsaugą, nes debesijos paslaugų tiekėjai skiria daugiau resursų apsaugoti sistemą ir valdyti galimus saugumo pažeidimus greitai ir efektyviai“, – tvirtina „Baltimax“ produktų vadovas Deividas Švėgžda.
Vis dėlto, pasak D. Švėgždos, tai nėra šimtaprocentinė apsaugos garantija. Nors duomenys gali būti saugūs debesyje, išlieka manipuliavimo jais rizika lokaliai: neautentifikuoti vartotojai ar patys įmonės darbuotojai gali pasinaudoti duomenimis, neatsargiai ar tyčia ištrinti, padaryti neplanuotų pakeitimų, todėl būtina atsargiai valdyti prieigą prie duomenų ir daryti atsargines duomenų kopijas. Saugumo ekspertai rekomenduoja, pasirašant paslaugų teikimo sutartį su debesijos paslaugų tiekėju, kuo tiksliau apibrėžti saugumo sąlygas. Jei įmonė naudoja patikimą programinę įrangą ir taiko kitas efektyvias apsaugos strategijas, kaip dviejų faktorių autentifikavimas ar duomenų šifravimas – visa tai gali būti išsaugota naudojant debesiją. Įmonės gali pasitelkti saugumo auditą, kad įsitikintų dėl reikalaujamų saugumo sąlygų laikymosi.
Prieš persikeliant į debesų kompiuteriją, būtina įvertinti duomenų vertę: kokius duomenis saugosite debesyje, ką darysite, jei negalėsite jų pasiekti kelias valandas ar dienas. Duomenys turėtų būti saugūs ne tik debesyje, bet ir pakeliui į jį – patariama visus duomenis šifruoti. Taip pat svarbūs krizės valdymo scenarijai, jei debesijos apsaugos sistemos būtų pažeistos ir nukentėtų įmonės ar jos prekės ženklo reputacija.
„Labai svarbu kiekvienai įmonei įsitikinti, ar ji yra pasiruošusi valdyti situaciją duomenų netekimo atveju: ar pakanka turimų resursų, ar reikės pasitelkti papildomų priemonių. Taip pat, kaip kontroliuojate, kas gali pasiekti įmonės duomenis, kokias prieigos teises turi paprasti ir pažengę įmonės darbuotojai“, – sako D. Švėgžda.
Eurostat duomenimis, debesų kompiuterija Lietuvoje dažniausiai naudojama specifiniams verslo poreikiams: praėjusiais metais 70 proc. stambių įmonių debesiją pasitelkė el. paštui ir 50 proc. failų saugojimui elektroniniu formatu. Tuo tarpu 45 proc. įmonių naudojo pažangios debesijos paslaugas, susijusias su finansinėmis ir buhalterinėmis programomis, 33 proc. – santykių su klientais valdymui (CRM) ir 38 proc. – savo verslo programų veikimui.
