Turbūt šį straipsnį reikėtų pradėti taip: „Šią vasarą dar vertėtų atkreipti dėmesį į...“, tačiau vasarai besibaigiant „Microsoft Azure“ platformoje nebuvo ypatingai daug naujienų, kurios sudrebintų rinką. Visgi „Windows 10“ pasirodymas sąlygojo kai kurių naujų „Azure“ debesyje talpinamų paslaugų atsiradimą bei esamų debesies paslaugų patobulinimą. Bet apie viską iš eilės – šiame straipsnyje apžvelgsime, kas naujo atsitiko „Microsoft“ debesyje per pastarąjį mėnesį. Labiausiai kreipsiu dėmesį į tolimesnį „Azure“ platformos vystymąsi atvirojo kodo linkme bei „Azure“ platformos atnaujinimus, susijusius su „Windows 10“ atsiradimu.
Kadangi šiuo metu aktuali tema yra „Windows 10“, nuo to ir norėčiau pradėti. Bet ne apie pačius „Windows 10“, o apie tai, kaip prie naujosios operacinės sistemos pritaikomos debesies paslaugos ir kodėl vis labiau integruoti tampame su debesimis. Vienas iš pavyzdžių kartu su „Windows 10“ išėjimu, kaip ir buvo tikėtasi, paskelbtos naujienos tapatybės valdymo srityje. „Microsoft“ pasiūlė papildymus naujoje FIDO 2.0 specifikacijoje, kas leis naudoti „Windows 10“ be slaptažodžių. Sprendimas pakeisiantis juos – tai „Microsoft Passport“, kuris veiks saugumo sertifikatų apsikeitimo principu. Pirma vartotojas bus identifikuotas savo judesiu ar kitu biometriniu parametru ir taip bus atrakintas TPM luste esantis sertifikatas, o su juo bus atliktas autentikavimas. Kartu „Azure AD“ tapatybės valdymo paslauga buvo patobulinta ir privilegijuotos tapatybės valdymo funkcionalumu: jis buvo išplėstas naujomis savybėmis. Atsirado galimybės atlikti saugumo auditus ir pasitikrinti, ar asmenims, kuriems yra suteiktos papildomos teisės (privilegijos), jos vis dar reikalingos, keleto faktorių autentikavimas ir kt. Visas šis funkcionalumas leis organizacijoms dar geriau apsaugoti sistemų administratorius.
Dar vienas naujas „Windows 10“ funkcionalumas arba „Azure“ atsarginių kopijų serviso atnaujinimas – tai galimybė šioje operacijų sistemoje saugomus duomenis kopijuoti į „Microsoft“ debesį tiesiai iš pačios operacinės. Deja, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad servisas veikia tik failų ir katalogų lygyje, todėl pilnos atsarginės operacinės sistemos kopijos padaryti kol kas nepavyks. Iki šiol „Azure Backup“ palaikė tik serverių operacijų sistemas. Kiti su „Azure“ atsarginių kopijų paslauga susiję pakitimai – tai „Azure“ atsarginių kopijų paslaugai padidintas kopijuojamo serverio dydis nuo 1,7 TB iki 54 TB. Dabar vartotojai, kuriems reikėjo kurti didelių talpyklų atsargines kopijas, tai galės padaryti ir su „Azure Backup“ paslauga. „Azure backup“ servisas patobulėjo ir kalbant apie „Azure“ talpinamų virtualių mašinų atsarginių kopijų kūrimą. Naujos savybės: 16+1 diskų palaikymas, ilgalaikis saugojimas (iki 99 metų) bei išplėstos stebėjimo galimybės.
Turbūt galima teigti, kad straipsnis būtų nepilnas, jei jame nebūtų naujienų apie viešų debesų atvirojo kodo galimybes. Rugpjūčio mėnesį buvo paskelbta apie kompanijos „Scalr“ produktų suderinamumą su „Azure“ debesimi. Ši kompanija specializuojasi į debesies paslaugų valdymą, o tiksliau – pateikia galimybes centralizuotai valdyti skirtingas debesies platformas, tarp kurių „Azure“, AWS ir kt. Kaip ir galima tikėtis, paslauga mokama, todėl būtų tikslinga įvertinti, ar jos teikiami privalumai yra finansiškai naudingi.
Dar viena ne mažiau įspūdinga naujiena yra ta, kad „Microsoft“ pradės teikti palaikymą atvirojo kodo operacijų sistemoms, talpinamoms „Azure“ platformoje. Jei Jūsų „linux“ distribucijai pasidarys „bloga“ – galėsite kreiptis į „Microsoft“ pagalbos tarnybą tam, kad būtų sprendžiamas su operacines sistema susijęs incidentas. Skirtumas nuo ankstesnio atvirojo kodo palaikymo lygių toks, jog anksčiau buvo sprendžiamos tik problemos, susijusios su pačia „Azure“ platforma. Be to, buvo paskelbta, kad „Azure Automation“ servisas įgavo galimybę vykdyti SSH komandas, kurių dėka dabar bus galima automatizuoti ne tik „Windows“, bet ir „Linux“ OS valdymą. Galime pasidžiaugti, jog atsiranda vis daugiau galimybių lengviau valdyti ir prižiūrėti atvirųjų sistemų ūkį „Microsoft“ platformoje.
Straipsnį galima pabaigti pasidžiaugiant progresu, kuris vyksta duomenų centrų infrastruktūroje. Vienas iš iššūkių, su kuriais susidūrė kompanijos, kurdamos debesų infrastruktūrą – tai tinklo įranga. Pavyzdžiui, tai siekis panaikinti vieną gedimo tašką bei turėti lanksčias galimybes plėstis. Tam, kad būtų išvengta šių apribojimų, išvystytas sprendimas (tiksliau – patobulinimas): tai programine įranga pagrįstas kompiuterinis tinklas (angl. Software Defined Network). Prie šios koncepcijos kūrimo prisidėjo ir „Microsoft“ kompanija. Paskutinėje „Windows Server“ operacinės sistemos versijoje atsirado galimybė integruoti virtualius tinklo įrenginius iš tokių gamintojų kaip „Cisco“. „Microsoft“ tinklų ekspertas Albert Greenberg rugpjūčio mėnesį gavo apdovanojimą už savo gyvenimo pasiekimus tinklų srityje, taip pat ir už svarų indėlį kuriant bei tobulinant SDN tinklo architektūrą.
Bendrai, pastarojo dešimtmečio debesų technologijos atnešė nemažai pokyčių ir į privačią kompiuteriją arba privačius debesis. Rugpjūčio mėnesį „Gartner“ specialistas Tom Bittman paskelbė, kad dauguma privačių debesų naudotojų nuolatos aptinka trūkumų nepaisant to, kuri virtualizacijos platforma būtų naudojama. Net 95 proc. apklaustųjų minėjo, kad problemos kyla dėl to, jog privatūs debesys organizacijų viduje kuriami ne pagal klientų poreikius, bet pagal IT skyrių politiką ir tai, kaip patogu paleisti privačius debesis. Išvadose teigiama, kad privatūs debesys pavirto tik „patobulinta“ virtualizacija. Gal visgi debesies technologijų ateitis slypi viešai teikiamų paslaugų platformose?