Daiktų internetas IoT (angl. Internet of Things) kol kas gali būti ne visiems suprantamas terminas. Tačiau nuolatos dinamiškai besikeičiantis visuomenės požiūris į duomenų saugojimą ir jų mainus bei tobulėjančias paslaugų prieigos galimybes palaipsniui tampa svarbiais aspektais, kurie leidžia kurti visiškai naują daiktų interneto IoT sprendimų rinką. Būtent IoT turėtų tapti tuo aspektu, kuris kaip reikiant pakeis visų požiūrį į globalios komunikacijos galimybes.
Daiktų internetas IoT (angl. Internet of Things) kol kas gali būti ne visiems suprantamas terminas. Tačiau nuolatos dinamiškai besikeičiantis visuomenės požiūris į duomenų saugojimą ir jų mainus bei tobulėjančias paslaugų prieigos galimybes palaipsniui tampa svarbiais aspektais, kurie leidžia kurti visiškai naują daiktų interneto IoT sprendimų rinką. Būtent IoT turėtų tapti tuo aspektu, kuris kaip reikiant pakeis visų požiūrį į globalios komunikacijos galimybes.
Kai kuriems skaitytojams gali kilti klausimas: „O kas yra paskirstytoji kompiuterija (angl. fog computing) ir kuo ji susijusi su daiktų interneto IoT sprendimais?“ Teisingiausia tai būtų galima suprasti kaip sekantį globalaus internetinio tinklo plėtros etapą. Jeigu XX a. pabaigoje visuomenė turėjo tikslą į bendrą tinklą apjungti tik kompiuterius, šiuo metu poreikiai yra pasikeitę. Būtent IoT idėja neapsiriboja vien kompiuteriais ar išmaniais telefonais ir dinamiškai kintantį globalų tinklą palaipsniui nori papildyti įvairiausiais virtualiais objektais, aplinkos analizės jutikliais ir davikliais bei, galiausiai, žmogaus stebėsenos sprendimais.
Kitaip tariant, daiktų internetas IoT turėtų užtikrinti komunikaciją tarp žmonių, daiktų, duomenų ir įvairių procesų. Pavyzdžiui, „Cisco“ prognozuoja, kad jau 2020 metais prie globalaus interneto tinklo bus prijungta daugiau nei 50 mlrd. įvairių išmaniųjų objektų, kurie ne tik analizuos aplinką, tačiau, žinoma, taip pat teiks ir dalinsis šia surinkta informacija ne tik su kitomis sistemos, bet ir su žmonėmis.
Savaime suprantama, kad didėjant prie globalaus tinklo prijungtų įrenginių skaičiui auga ir sukuriamas duomenų srautas. Netgi šiuo metu naudojami įvairūs sensoriai sukuria 2 eksabaitų duomenų srautą, kuris populiarėjant IoT sprendimams padidės šimtus, o gal net ir tūkstančius kartų. Atsižvelgus į tai, kad tinklinių sujungimo linijų pralaidumas yra ribotas, laikui bėgant duomenų perdavimas galėtų tapti pakankamai problematiškas, o galbūt net ir nekokybiškas. Vis dėlto įvairių sričių inžinieriai, kurie užsiima debesų kompiuterijos pagrindu paremtos daiktų interneto rinkos plėtojimu, tokius pavojus numatė iš karto, o visa to sprendimas yra ne kas kita, bet paskirstytoji kompiuterija.
Paskirstytoji debesų kompiuterija kartais dar gali būti vadinama „kraštų“ (angl. edge) kompiuterija, tačiau naudojamas pavadinimas šio techninio sprendimo realizacijos esmės tikrai nekeičia. Paskirstytoje debesų kompiuterijoje yra atsisakoma centralizuoto modelio ir kur kas daugiau funkcijų patikima galiniams išmaniesiems tinklo įrenginiams, kurie patys tampa atsakingais už savo surinktų duomenų apdorojimą. Būtent tik juos apdorojus surinkta informacija pasidalijama su nutolusiais debesų kompiuterijos serveriais, kurie tampa atsakingais už tolimesnę priimtų duomenų distribuciją. Ir nors toks modelis gali atrodyti dar pakankamai naujas, jo panaudojimas tampa vis aktualesnis plečiantis daiktų interneto IoT rinkai.
Taigi paskirstytoji kompiuterija pastebimai praplečia „debesies“ taikymo galimybes, kadangi toks modelis leidžia eliminuoti dabartinius debesų kompiuterijos trūkumus. Kalbant tiksliau, paskirstytoji kompiuterija pritaiko „debesį“ realių paslaugų teikimui, užtikrina racionalesnius bei spartesnius duomenų mainus, ir, kas svarbiausia, leidžia kurti geografiškai plačiai paskirstytus, tačiau efektyviai veikiančius techninius sprendimus.
Toks debesų kompiuterijos realizacijos būdas tampa tiesiog būtinas, kai kalba pakrypsta apie išmaniuosius sprendimus – nesvarbu, ar tai bus kelias, automobilis, ar miestas. Kadangi duomenų apdorojimas gali vykti lokaliai, tai taip pat leidžia pastebimai sumažinti vėlinimą. Tuo metu centralizuotos komunikacijos atveju dėl daugybės tam tikrame „debesies“ sprendime dalyvaujančių jutiklių skaičiaus jis galėtų tapti kritiniu. Kalbant trumpiau, didžiausias paskirstytos debesų kompiuterijos privalumas – mažas vėlinimas, mobilumas ir visiškas geografinio atstumo problematikos eliminavimas.
Iliustruoti paskirstytosios kompiuterijos privalumus patogu pasitelkiant sankryžas reguliuojančius šviesoforus. Nors šiuo metu miestuose naudojama vis daugiau išmaniųjų šviesoforų, jų galimybės dar neprilygsta toms, kurias mums jau artimiausiu metu pasiūlys IoT. Pavyzdžiui, jeigu dabar vienas netinkamai sureguliuotas išmanusis šviesoforas gali įvesti sumaištį daugumoje miestų gatvių, daiktų interneto principus taikančioms sistemoms tas tikrai nėra būdinga.
Dėl paskirstytojo modelio IoT šviesoforai geba patys priimti sprendimus. T.y. esant įprastam eismo srautui šviesoforams nėra būtinybės komunikuoti su centriniu mazgu. Vis dėlto įvairiausių renginių metu šviesoforas realiu laiku gali pranešti centriniam debesų kompiuterijos mazgui apie įvykusius eismo pakitimus. Tuo tarpu šis centrinis mazgas, surinkęs informaciją iš kitų šviesoforų, priims tinkamiausią sprendimą, kaip turi būti perreguliuotas eismas sankryžose. Būtent tokios situacijos ir paskirstytosios debesų kompiuterijos modelis palaipsniui leidžia apmokyti nutolusius mazgus, todėl neracionalaus duomenų perdavimo ateityje pasitaikys vis mažiau ir mažiau.
Taigi, turėtų tapti aišku, kad dabartiniai debesų kompiuterijos modeliai kuriant „debesies“ pagrindu pagrįstus daiktų interneto IoT sprendimus tikrai nebus tinkami. Tačiau tai nereiškia, kad tai, kas naudojama dabar, laikui bėgant taps nepritaikoma. Taip tikrai nebus, nes paskirstytoji kompiuterija ir IoT yra tik dar vienas „debesies“ funkcinių galimybių plėtros etapas, kuris siekia sukurti papildomą pridėtinę vertę visam informacinių technologijų ir kompiuterijos rinkos segmentui.
