Praeitą savaitę „Google I/O“ konferencijoje buvo paskelbta daug skanių naujienų ir pokyčių, o kai kurie siurprizai buvo susiję su debesijos technologijomis. Viena labiausiai intriguojančių naujienų – patobulinimai pranešimų sistemai „Google Cloud Messaging“. Debesų pranešimų technologija jau naudojama tiek „Google“ vartotojų, tiek „Android“ įrenginiuose bei „Chrome“ naršyklėje, bet nuo šiol prieinama ir „iOS“ platformose, o tai leidžia matyti pranešimus tiesiog bet kuriame susietame įrenginyje. 
Praeitą savaitę „Google I/O“ konferencijoje buvo paskelbta daug skanių naujienų ir pokyčių, o kai kurie siurprizai buvo susiję su debesijos technologijomis. Viena labiausiai intriguojančių naujienų – patobulinimai pranešimų sistemai „Google Cloud Messaging“.
Debesų pranešimų technologija jau naudojama tiek „Google“ vartotojų, tiek „Android“ įrenginiuose bei „Chrome“ naršyklėje, bet nuo šiol prieinama ir „iOS“ platformose, o tai leidžia matyti pranešimus tiesiog bet kuriame susietame įrenginyje. Dar viena naujiena – „Cloud Test Lab“, kuri programėlių kūrėjams leidžia nusiųsti savo naujus produktus tiesiai į „Google“ rankas, o „Google“ pratestuoja naująją programėlę 20 pasaulyje populiariausių „Android“ įrenginių. Tokiu būdu kūrėjai gali pastebėti įvairius defektus ir klaidas, kurias reikia sutvarkyti ar panaikinti. „Google“ atstovai teigia, kad paslauga leidžia pastebėti išdėstymo problemėles ir rasti klaidas mažai operatyviosios atminties naudojančiuose prietaisuose.
„Google“ siekia atsikovoti „Facebook“ vartotojus?
Gegužės 28 dieną, toje pačioje prieš tai minėtoje konferencijoje, „Google“ pranešė, kad startavo „Google Photos“, turėsiantis tapti šiokiu tokiu konkurentu „Facebook“ ir pritraukti tuos „Facebook“ vartotojus, kurie mėgsta viešinti savo gyvenimo akimirkas. Ir nors naujoji platforma labiausiai orientuota į mobiliuosius (tiek „Android“, tiek „iOS“) įrenginius turinčius klientus, „Google“ išleido ir web platformą, skirtą „Windows“ ir „Mac“ įrenginiams, pavadinimu „Google Photo Backup“. Kritikai puolė lyginti naująją platformą su „Picasa“, tačiau „Google Photos“ pranašumas yra tas, kad programa naudoja vaizdinio atskyrimo technologiją vien iš to, kas pavaizduota nuotraukoje. Kitaip tariant, programa atskirs, kad asmuo, įamžintas kaip vaikas ir kaip suaugęs, yra vienas ir tas pats. Arba net jei lokacija darant nuotrauką nebuvo nustatyta įrenginyje, remdamasi 250000 vietovių vaizdais, technologija atpažins kur daryta nuotrauka.
Šių algoritmų dėka, „Google Photos“ organizuos jūsų nuotraukas debesų serveryje, taip palengvindama įsimintinų ir jums brangių nuotraukų saugojimą. Koks pranašumas prieš „Facebook“? Kartą įkėlus nuotraukas į „Facebook“, jos tampa statiškomis. Taip, jūs galite pažymėti draugus ar vietovę, bet šiuo metu rinkoje nėra tiek daug platformų, leidžiančių debesijoje laikyti ir saugoti nuotraukas, jas organizuoti ir redaguoti. Panašu, kad „Google“ nesiekia monopolizuoti jūsų nuotraukų, o tiesiog bando užpildyti dar neišnaudotą nišą, o „Google Photos“ yra tik pirmas žingsnis to link.
Kompiuteriai šildys ne tik jūsų kojas po stalu
Dauguma diskusijų apie alternatyvią energiją sukasi tik aplink natūralius šaltinius, tokius kaip saulė ir vėjas. Galbūt tą darome nesąmoningai, panaudodami gamtos išteklius kaip priešnuodį žmogaus sukeltoms gamtos problemoms. Tačiau po truputį aiškėja, kad ne viskas, ką žmogus sukuria, kelia energetines problemas. Ir netgi labai tikėtina, kad technologijos tampa gausios alternatyvios energijos sprendimu. Olandų startuoliai, pavadinimu „Nerdalize“, kuria radiatorius, kurie naudoja kompiuterių serverių išskiriamą energiją namų šildymui generuoti. Tokie serveriai sunaudoja apie 1,5 pasaulinės elektros energijos kasmet ir skaičiukai vis kyla. O, pavyzdžiui, oro kondicionavimas sunaudoja net trečdalį elektros energijos. „Nerdalize“ pasišovė įpūsti naujų vėjų alternatyvios energetikos sektoriuje ir pristatė apie 400–500 eurų kainuojantį radiatorių, kuris yra vos storesnis už įprastą.
Nors tokių šilumos šaltinių idėja jau buvo svarstoma anksčiau, olandai pirmieji ėmėsi konkrečių veiksmų ir gamybos. Šiuo metu minusų šioje technologijoje tikrai nemažai (reikalinga šviesolaidinių kabelių infrastruktūra bei serverių išskirstymas po namus, kas visai nepatinka didelėms kompanijoms dėl saugumo priežasčių, o ir veikia serveriai daug greičiau, kai jie sukoncentruoti po vienu stogu), technologija turi augantį potencialą. Štai švedų duomenų paslaugų kompanija „Bahnhof“ savo serverių dėka šildo biuro patalpas, o „Amazon“ planuoja generuoti energiją iš naujojo savo telekomunikacijų padalinio serverių Sietle.
„IBM Watson“ plečia rinką
Siekdama pagerinti veiklą ir darbuotojų mokymą, Australijos naftos ir dujų gigantas Woodside ruošiasi integruoti „IBM Watson“. Šią savaitę australai ir IBM patvirtino, kad siekia bendradarbiavimo. „Woodside“ įdiegs debesija paremtą kognityvinio apskaičiavimo paslaugą, padėsiančią apmokyti inžinierius ir operacijų specialistus, kurie valdo bei prižiūri dujų ir naftos išgavimą. Naujoji sistema ne tik padės pagreitinti įvairius procesus, bet ir racionaliau panaudoti per trisdešimt metų sukauptą patirtį.
„IMB Watson“ šioje įmonėje pagelbės mažinant išlaidas apmokant darbuotojus. IBM skverbiasi ne tik į naftos kompanijas, bet savo veiklą pritaikė ir tokiose įstaigose, kaip bankai, universitetai, vyriausybinės ar medicinos organizacijos. „IBM Watson“ technologijos dėka, įmonės, nesvarbu, kokioje srityje jos bedirbtų, turi galimybę daug efektyviau apdoroti informaciją, ją pritaikyti ir atlikti efektyvesnes įžvalgas.
