Europos Sąjunga (ES) skelbia skaitmeninę revoliuciją, kuri, pasinaudojus bendrosios rinkos teikiamais privalumais, turėtų atverti daugiau galimybių žmonėms ir verslui. Žadama, kad internetu parduodamos prekės ir paslaugos taps prieinamesnės, o dažnai – ir pigesnės, bus greičiau diegiamas spartusis interneto ryšys, geriau saugomi asmens duomenys ir stiprinami žmonių gebėjimai naudotis informacinėmis technologijomis, verslui ir gyventojams nereikės valdžios įstaigoms vis iš naujo pateikti duomenų apie save.
Šią savaitę Strasbūre posėdžiaujantiems europarlamentarams bus pristatyta Europos Komisijos (EK) bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, kuria norima pašalinti skirtingo reguliavimo sukuriamas kliūtis ir 28 nacionalines rinkas sulieti į vieną. Be kita ko, norima sumažinti kliūtis elektroninei prekybai, nutraukti nepagrįstą geografinį blokavimą, patikslinti duomenų apsaugos ir autorinių teisių taisykles. Europos Parlamento (EP) nariai jokio sprendimo šiuo klausimu nepriims, tačiau rudenį turėtų parengti savo pranešimą.
Papildomas ūkio augimas – iki 415 mlrd. EUR
Internetas ir skaitmeninės technologijos jau seniai keičia kasdienybę ir verslą. 315 mln. europiečių internetu naudojasi kiekvieną dieną. EK skaičiavimais, sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką ūkio augimas padidėtų 415 mlrd. EUR, būtų sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų ir suklestėtų žinių visuomenė. Tačiau vis dar esama kliūčių, trukdančių pasinaudoti šiomis galimybėmis.
Tai patvirtina dabartinė skaitmeninės rinkos struktūra. 42 proc. jos sudaro ES narių nacionaliniu lygiu, 54 proc. – iš Jungtinių Valstijų internetu teikiamos paslaugos. Tarpvalstybinės internetu teikiamos paslaugos Bendrijoje apima vos 4 proc. rinkos.
Štai pernai internetu kitoje ES valstybėje apsipirko tik 15 proc. vartotojų, nors iš pardavėjų savo šalyje prekių ir paslaugų įsigijo 44 proc. Interneto įmonės ir startuoliai negali pasinaudoti interneto teikiamomis plėtros galimybėmis: tik 7 proc. smulkių ir vidutinių įmonių parduoda į užsienį. Verslas ir valdžia esą nepakankamai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis. Norėdama prekiauti kitoje ES šalyje, maža įmonė esą turėtų išleisti papildomus 9 tūkst. EUR, kad prisiderintų prie nacionalinių įstatymų.
Bet, kaip rodo apklausos, jei visose ES narėse e-prekybai taikomos taisyklės būtų vienodos, 57 proc. įmonių pradėtų arba imtų aktyviau prekiauti internetu kitose ES šalyse. Užtat vartotojai, jei pirkdami internetu galėtų naudotis visos ES prekių ir paslaugų pasiūla, kasmet sutaupytų po 11,7 mlrd. EUR.
Bendra skaitmeninė rinka leistų atpiginti pirkinių siuntimą (90 proc. internetu perkančių žmonių svarbu maža siuntimo kaina ir patogūs grąžinimo būdai), paslaugas teikti didesnėje teritorijoje (pardavėjai kas antrą kartą neaptarnauja pirkėjų iš kitos šalies), supaprastinti PVM sistemą (vien prisiderinti prie kitos šalies šio mokesčio mokėjimo taisyklių kainuoja bent 5 tūkst. EUR), modernizuoti autorių teises (tai leistų žmonėms žiūrėti ar klausyti kitoje šalyje prieinamus įrašus).
Taip pat norima patikimiau saugoti duomenis (72 proc. interneto vartotojai Europoje skundžiasi prašomi internete pateikti per daug asmens duomenų), įdiegti visiems prieinamą spartųjį plačiajuostį ryšį (kol kas jo skverbtis menka – geresniu nei 30 MBps ryšiu naudojasi tik 23 proc. abonentų, 4G ryšiu miestuose gali naudotis 60 proc., o kaime – 15 proc. europiečių). Diegti 4G ryšį vėluojama, nes stinga tinkamų radijo dažnių, o jų spektro pertvarka esą galėtų sumažinti judriojo ryšio paslaugų kainas ir paskatinti našumą.
Kartu tikimasi skaitmeninės ekonomikos stiprėjimo ir visuomenės augimo. Pusė ES gyventojų neturi tinkamų skaitmeninių įgūdžių, bet artimiausiu metu jų reikės 90 proc. darbo vietų. Diegiant skaitmenines viešojo sektoriaus paslaugas, būtų sutaupyta apie 10 mlrd. EUR per metus.
Užpernai vos penktadalis skaitmeninių duomenų buvo laikoma debesijoje. Iki 2020-ųjų šis rodiklis turėtų išaugti dukart. Jei šimtas pirmaujančių ES gamintojų naudotųsi didžiaisiais duomenimis, sutaupytų 425 mlrd. EUR. Pritaikius didžiųjų duomenų analizės metodus ES ekonomikos augimas iki 2020 m. esą padidėtų dar 1,9 proc. – 206 mlrd. EUR.
Tikisi didžiulių inovacijų
Šiems tikslams pasiekti EK parengė bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, kurioje išvardytus 16 veiksmų norima įgyvendinti iki kitų metų pabaigos. Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą ketina aptarti ir birželio pabaigoje Briuselyje posėdžiausiantys ES lyderiai.
„Šiandien klojami Europos skaitmeninės ateities pamatai, – gegužės pradžioje, pristatant strategiją, pažymėjo EK vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris. – Siekiame, kad telekomunikacijų tinklai aprėptų visą žemyną, šalių sienos nestabdytų skaitmeninių paslaugų ir pakiltų novatoriškų Europos startuolių banga. Noriu, kad kiekvienas vartotojas galėtų pirkti geriausia kaina, o kiekviena įmonė pasiektų didžiausią rinką, kad ir kur Europoje jie būtų.“
Pagrindiniai strategijos uždaviniai: didesnės vartotojų ir įmonių galimybės visoje Europoje gauti skaitmeninių prekių ir paslaugų; tinkamos sąlygos skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms klestėti; maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimas.
Be kita ko, EK siūlo supaprastinti tarpvalstybinės e.prekybos ir suderinti internetu perkančių vartotojų apsaugos taisykles, užtikrinti veiksmingesnį ir pigesnį siuntų pristatymą, veiksmingiau koordinuoti radijo dažnių spektro paskirstymą ir taip skatinti sparčiojo plačiajuosčio ryšio plėtrą, stiprinti asmens duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą, ugdyti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, skatinti debesų kompiuteriją ir užtikrinti laisvą duomenų judėjimą.
Pagal naująjį e.valdžios veiksmų planą, žadama taip sujungti visos Europos įmonių registrus, kad nacionalinės sistemos galės keistis duomenimis, o bendrovės ir piliečiai savo duomenis viešojo administravimo įstaigoms turės pateikti tik vieną kartą: joms nereikės vėl prašyti tos pačios informacijos, jei turimus duomenis galės panaudoti pakartotinai.