Siekis optimizuoti IT infrastruktūrą ir jai skiriamas išlaidas vis dažniau tampa aktualiu diskusijų objektu. Toks poreikis atsiranda tiek dėl verslo segmente vykstančio globalizacijos proceso, tiek dėl sparčiai didėjančio skaitmeninio turinio kiekio, kurio priežiūrai ir palaikymui įmonės turi skirti vis daugiau ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir aparatinių resursų.
Siekis optimizuoti IT infrastruktūrą ir jai skiriamas išlaidas vis dažniau tampa aktualiu diskusijų objektu. Toks poreikis atsiranda tiek dėl verslo segmente vykstančio globalizacijos proceso, tiek dėl sparčiai didėjančio skaitmeninio turinio kiekio, kurio priežiūrai ir palaikymui įmonės turi skirti vis daugiau ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir aparatinių resursų.
Būtent tokios tendencijos vis dažniau reikalauja įmonės vadovybę svarstyti duomenų migracijos į „debesį“ galimybę. Vis dėlto reikia įvertinti, kad debesų kompiuterijos sprendimų geras funkcionalumas, našumas ir patikimumas gali priklausyti nuo daug faktorių. Atsižvelgus į tai, dar prieš pradedant vykdyti duomenų migraciją į „debesį“, vertėtų įvertinti tam tikrus aspektus, kurie leis garantuoti, kad debesų kompiuterijos naudojimas bus tikrai naudingas, bet ne į įmonės IT ūkį dar daugiau sumaišties įnešantis sprendimas.
Debesų kompiuterija – tai ne „vaistas nuo visų ligų“
Dažniausiai vos tik kalba pakrypsta apie debesų kompiuteriją, beveik visuomet greta to taip pat bus paminėtas lankstumas bei įmonės išlaidų optimizavimas. Taip, su tokiu teiginiu galima sutikti net nedvejojant, bet kaip teisingai jis bus įsisavintas neabejotinai priklauso ir nuo debesų kompiuterijos sprendimus planuojančios taikyti organizacijos vidaus politikos.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė nusprendė vykdyti domenų migraciją į „debesį“, bet iš anksto neįvertino ten planuojamų saugoti duomenų kiekių, debesų kompiuterija gali tapti ne išlaidų optimizavimo, bet išlaidų didinimo įrankiu. Kad taip nenutiktų, dar prieš pradedant naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis patariama atlikti vidinį duomenų auditą, racionaliai numatant informacijos organizavimo tvarką bei jos svarbą įmonei.
Galbūt dalis šios informacijos išvis nėra reikalinga, o dalis jos tiesiog gali būti ir toliau saugoma vidiniuose įmonės serveriuose, kurių našumo ir galimybių pilnai pakaks įvykdžius aukštą prioritetą turinčių duomenų migraciją į „debesį“? Taigi, tik atsakymai į šiuos ir kitus panašaus pobūdžio kritinius klausimus leis priimti racionaliausią ir optimaliausią sprendimą, kuris tikrai objektyviai leis įvertinti įmonei kuriamą pridėtinę vertę dėl planuojamų panaudoti debesų kompiuterijos sprendimų.
Paslaugų teikėjo pasirinkimas yra labai svarbus
Poreikis turėti nuolatinę prieigą prie skaitmeninės informacijos daugumai šiuolaikinių kompanijų yra tiesiog būtinas, kadangi tik taip įmanoma užtikrinti įmonės funkcionavimo ir verslo organizavimo procesus. Atsižvelgiant į tai, „debesį“ paranku įvardinti, kaip kritinio lygmens paslaugą, kuri dėl trečiųjų šalių paslaugų teikėjų neatidumo gali sukelti laikinus įmonės verslo vykdymo sutrikimus.
Taigi, tinkamai pasirinkti debesų kompiuterijos duomenų saugojimo paslaugų teikėja yra labai svarbu. Čia patartina kritiškai įvertinti vykdomo verslo apimtis, kadangi duomenų perkėlimas į didžiausių korporacijų serverius vidutinio dydžio verslui ne visada gali būti pats efektyviausias pasirinkimas. Taip yra todėl, kad šiuose korporacijų „debesies“ serveriuose savo duomenis taip pat gali saugoti ir kitos didžiulės organizacijos, kurios, tikėtina, gali turėti to paties lygmens SLA susitarimą kaip ir vidutinio dydžio įmonė. Turbūt nebus abejojančių, jog įvykus masiniam gedimui, paslaugų teikimo atstatymas visų pirma bus vykdomas didesnę pridėtinę vertę teikiančioms organizacijoms, bet ne vidutinio dydžio įmonėms.
Renkantis debesų kompiuterijos paslaugų teikėją visuomet rekomenduojama iš anksto pasidomėti apie teikiamų paslaugų patikimumo (pasiekiamumo) rodiklius. Būtent juos kiekvienas teikėjas turėtų pateikti savo tinklalapyje arba preliminarioje paslaugų teikimo sutartyje. Jeigu šis procentine išraiška pateikiamas skaičius niekur nėra nurodomas, pravartu to tiesiogiai klausti planuojamo naudoti „debesies“ paslaugų teikėjo.
Paslaugų plano pasirinkimas – brangesnis, nebūtinai geresnis
Prieš perkeliant duomenis į „debesį“ svarbu įvertinti, kad šios paslaugos yra mokamos. Tai reiškia, kad priklausomai nuo išpirktos duomenų talpinimo vietos kiekio priklauso ir mėnesinio mokesčio už paslaugas dydis. Kad be reikalo nebūtų permokama už teikiamas paslaugas, pravartu gerai išanalizuoti siūlomų paslaugų planų sąlygas, o jeigu jos neatitinka numatomų poreikių, tiesiogiai kreiptis į paslaugos teikėją – tikėtina, kad jis galės paruošti specialiai įmonės poreikiams tinkamą ir tuo pat metu unikalų duomenų saugojimo sprendimą.
Be to, duomenų saugojimo paslaugos kaina gali priklausyti ir nuo siūlomų naudoti šifravimo ar duomenų atsarginių kopijų panaudojimo mechanizmų, todėl sprendimų, kurie nėra naudingi esamuoju laiko momentu, geriau išvis atsisakyti. Jau ne kartą minėta, kad debesų kompiuterija leidžia bet kada padidinti reikalaujamų resursų kiekį, tačiau vėliau juos sumažinti gali būti ne taip ir paprasta. Taip yra todėl, kad sutartis gali numatyti išimtis reikalaujančias padengti nuostolius, kuriuos, pavyzdžiui, patirs „debesies“ paslaugų teikėjas dėl pasirinkto naudoti pigesnio paslaugų plano.
„Debesis“ – tam tikro lygmens duomenų kontrolės praradimas?
Duomenų perkėlimas į debesų kompiuterijos serverius daugumai asocijuojasi su tam tikru kontrolės praradimu ir tai iš dalies yra tiesa. Paslaugų teikėjui šiuo atveju visiškai nerūpi saugomų duomenų turinys, todėl už „debesyje“ saugomos informacijos turinį atsako tik jos savininkas. Taigi, duomenų integralumas ir autentiškumas visuomet yra maksimalus.
Duomenų kontrolės praradimas čia yra susijęs su tais pavojais, kad tuose pačiuose serveriuose savo informaciją dažniausiai saugo daug skirtingų „debesies“ paslaugų naudotojų. Pavyzdžiui, jeigu dėl tam tikrų priežasčių valstybinės organizacijos nustatys neleistinus pažeidimus, galimai gali grėsti serverio konfiskavimo tyrimų tikslais pavojai, kurie kitiems paslaugų naudotojams sutrikdys paslaugų teikimą.
Bene geriausias būdas išvengti tokių nors ir retai pasitaikančių nesusipratimų – rinktis debesų kompiuterijos paslaugų teikėjus, kurie yra įsikūrę Europos Sąjungoje, o dar geriau – Lietuvoje. Būtent tai leis operatyviau komunikuoti su paslaugos teikėju, o teisinės sistemos išmanymas leis efektyviau spręsti duomenų kontrolės užtikrinimo procesus.
Duomenų saugojimo „debesyje“ kokybė priklauso nuo interneto galimybių
Prieš pradedant naudoti debesų kompiuterijos duomenų saugojimo paslaugas būtina suprasti, kad šių sprendimų kokybę gali lemti labai daug pašalinių veiksnių. Vienas iš realiausių kokybę nulemiančių aspektų gali tapti interneto ryšys. Pavyzdžiui, jeigu „debesies“ serveriai yra talpinami užsienio valstybėje, realu, kad įmonėje naudojamas interneto teikėjas gali neturėti didelio pralaidumo ryšio sujungimų su ta atitinkama valstybe.
Be to, šiuo atveju išauga poreikis turėti ne tik gerą parsisiuntimo, bet išsiuntimo greitį, todėl čia vėlgi galima patarti duomenų saugojimo „debesyje“ paslaugų tiekėją rinktis kaip galima arčiau plėtojamo verslo, t. y. įsikūrusį Europoje, o pačiu geriausiu atveju serverius turintį Lietuvoje.
