Apie piratavimą kalbėta ir rašyta daug. Tačiau, nepaisant to, kartais atrodo, kad daliai visuomenės vis dar trūksta įtikinamų argumentų, jog tai yra žalingas dalykas. Šią problemą aiškiai rodo beveik nemažėjantis piratavimo lygis, jau keletą metų sustojęs ties 57–58 proc. riba. Čia pateikiamos kelios priežastys, kodėl šis reiškinys vis dėlto turėtų būti aktualus kiekvienam.
Apie piratavimą kalbėta ir rašyta daug. Tačiau, nepaisant to, kartais atrodo, kad daliai visuomenės vis dar trūksta įtikinamų argumentų, jog tai yra žalingas dalykas. Šią problemą aiškiai rodo beveik nemažėjantis piratavimo lygis, jau keletą metų sustojęs ties 57–58 proc. riba. Čia pateikiamos kelios priežastys, kodėl šis reiškinys vis dėlto turėtų būti aktualus kiekvienam.
Lėtesnė ekonomikos plėtra
Nelegaliai įsigytas kompaktinis diskas su komercine programine įranga yra nuostolis ne tik jos gamintojui, bet ir visai valstybės ekonomikai. Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „International Data Corporation“ (IDC) atliktas tyrimas rodo, kad jei piratavimo lygis Lietuvoje būtų sumažintas bent 10 proc., tuomet šalies BVP per ketverius ateinančius metus papildomai išaugtų beveik 220 mln. litų. Vietos informacinių technologijų sektorius uždirbtų 130 mln. litų daugiau. Šios papildomos lėšos – tai naujos darbo vietos, didesni atlyginimai bei investicijos.
Beje, žiniasklaidoje buvo pasirodę ir priešingų teiginių, neva piratavimas yra ekonomiškai naudingas, mat kokybiškas komercines kompiuterių programas naudojantys žmonės pasiekia aukštesnį produktyvumą, mažina laiko sąnaudas, geriau atlieka užduotis. Tačiau taip traktuodami situaciją taip pat turėtume palaikyti, pavyzdžiui, kompiuterių vagystes iš salonų. Kuo jų daugiau – tuo aktyvesnis kompiuterių naudojimas visuomenėje ir atitinkamai intensyvesnis ekonomikos augimas. Bet tokiu atveju turime savęs paklausti, ar moralu kažką kurti neteisėtų veiksmų pagrindu? Ir iki ko tai gali nuvesti?
Nuostoliai biudžetui
Nelegalus programinės įrangos naudojimas yra vagystė ne tik iš jos gamintojo, bet ir iš šalies biudžeto. Juk už neteisėtai įsigytas programas nėra sumokami mokesčiai valstybei. Jau minėtas IDC tyrimas rodo, kad per 2006–2009 m. laikotarpį piratavimą sumažinus 10 proc. Lietuvos vyriausybė papildomai surinktų apie 30 mln. litų mokesčių pavidalu. Jie galėtų būti paskirstyti socialinei apsaugai, švietimui ir kitoms sritims.
Stabdomos inovacijos
Nemažą dalį už programinės įrangos pardavimus gautų pajamų IT bendrovės reinvestuoja toliau į naujų produktų bei sprendimų kūrimą bei senųjų tobulinimą. Tai spartaus IT sektoriaus augimo pagrindas, leidžiantis atsirasti vis pažangesnėms technologijoms ir užtikrinti nuolatinę jų evoliuciją. Todėl naudodami piratines programas tam tikra prasme kaišiojate pagalius į technologinės plėtros vežimo ratus.
Saugumo grėsmės
Dar vienas svarbus aspektas yra tas, kad piratinėmis programomis nėra saugu naudotis. Dalis nelegaliai platinamos programinės įrangos gali būti užkrėsta kompiuterių virusais ar taip vadinamais „trojos arkliais“. Taip nutinka todėl, kad programinę įrangą „nulaužiantys“ ir vėliau internete ar optinėse laikmenose platinantys asmenys gali ją nežymiai modifikuoti, paslėpdami nepageidautinų priedų, kurie nepastebėti pateks į Jūsų kompiuterį kartu su diegiamu piratiniu produktu. Tokiu būdu galite lengvai tapti šnipinėjimo objektu ar pavojingų virusų auka.
Teisinė atsakomybė
Galiausiai, visuomet reikia prisiminti, jog piratavimas yra intelektinės nuosavybės vagystė, už kurią baudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Už nelicencijuotų kompiuterių programų naudojimą šiuo metu pagal Baudžiamąjį Kodeksą gali būti skiriama bauda nuo 125 Lt. iki 12,5 tūkst. Lt. (nuo 1 iki 100 minimalių pragyvenimo lygių dydžio), o atsakomybė jau taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
