Kompiuterinių tinklų ir telekomunikacijų rinkos atstovams pastaruoju metu vis dažniau tenka susidurti su nauja programuojamų tinklų SDN (angl. Software Defined Networking) sąvoka. Didžiausia problema ta, kad atitinkamas paslaugas ir produktus naudojanti rinka dažnai nėra linkusi greitai priimti naujovių. Tokia situacija dažnai paskatina organizacijas sukūrusius naujus sprendimus į pagalbą pasitelkti marketingą, kuris, deja, kartais padaro „meškos paslaugą“.
Žiniasklaida kartu su praktinės patirties pakankamai neturinčiais atitinkamos rinkos specialistais sukuria kiek netikslų ir iškreiptą naujų sprendimų įvaizdį, kuris dažnai būna susiejamas su gerai žinomais ir rinkos pripažintais sprendimais. Tai dažnai klaidina potencialius investuotojus ir sulėtina techninį adaptacijos procesą – būtent tai dabar išgyvena ir SDN tinklai. Atsižvelgiant į tai, siūlome susipažinti su 7 mitais, kurie šiuo metu dažniausiai klaidina tinkamai įvertinant SDN tinklų galimybes.
Mitas 1: SDN tinklai tinkami tik paslaugų tiekėjams ir „debesies“ sprendimams
Bene dažniausiai šiuo metu SDN tinklai yra siejami su pačiais didžiausiais kompiuterinių ir telekomunikacijų tinklų tiekėjais bei debesų kompiuterija, tačiau tai nėra teisinga nuomonė. Tokiais SDN tinklų privalumais, kaip išlaidų optimizavimas, mobilumo savybių užtikrinimas, valdymo procesų supaprastinimas ar inovacijos taip pat gali pasinaudoti ir vidutinio dydžio verslas.
Mitas 2: SDN tinklų sprendimai tinkami naudoti tik duomenų centruose
Reikia sutikti, kad apie SDN tinklų galimybes duomenų centruose kalbama tikrai daug, kadangi programuojami tinklai vis dažniau tampa neatsiejama virtualizacijos sprendimų dalimi. Vis dėlto sakyti, kad SDN tinkami tik duomenų centruose vykdyti greitą virtualių mašinų VM (angl. Virtual Machine) migraciją iš vieno serverio į kitą nutolusį serverį – tikrai negalima. SDN sprendimai sėkmingai gali būti pritaikomi ir klientų lygmenyje, pavyzdžiui, intelektualiai valdant srautus tarp pagrindinės ir rezervinės interneto WAN (angl. Wide Area Network) linijos.
Mitas 3: Bazinio lygmens tinklo komutatoriai yra SDN sprendimo dalis
Kai kalba pakrypsta apie tinklus, kuriuose naudojami intelektualūs valdikliai, gebantys programiniu būdu valdyti aparatūrinę įrangą, kuri geba persiųsti duomenis, bet joje nėra jokios programinės įrangos (angl. white-box), tai iš karto siejama su SDN. Tai – klaidingas faktas, kadangi SDN tinklai gali būti kuriami naudojant tokio tipo aparatinę įrangą, tačiau taip pat gali funkcionuoti ir be jos. Tiksliau kalbant, tai intelektualių tinklų skirtingų lygmenų komponentai, kurie esant poreikiui gali duoti bendrą funkcinį rezultatą, tačiau dažnai yra naudojami ir nepriklausomai vienas nuo kito.
Mitas 4: SDN reikalingas tik tinklo lankstumui užtikrinti
Duomenų centruose jau dabar plačiai taikomi SDN tinklų sprendimai. Dažniausiai trumpai apibūdinant kokią naudą duomenų centrams duoda SDN paminimas vos vienas žodis – lankstumas. Vis dėlto minimas didesnis lankstumas dažnai įsivaizduojamas kiek klaidingai ir gana siaurai, neįvertinant kompiuterinių ir telekomunikacinių tinklų automatizavimo, sinchronizavimo, programavimo bei kitų valdymą supaprastinančių bei optimizuojančių procesų.
Mitas 5: Populiari ir naši vidinių tinklų technologija „Ethernet Fabric“ yra SDN
Tinklo įranga, kuri leidžia realizuoti lankstesnius, efektyvesnius, paprasčiau valdomus ir dideliu patikimumu pasižyminčius vidinius LAN (angl. Local Area Network) tinklus, taikant naujos kartos „Ethernet Fabric“ technologiją, labai dažnai vadinami tiesiog SDN. Tai nėra tas pats, kadangi „Ethernet Fabric“ programėlių programavimo sąsaja API (angl. Application Programming Interface) yra dažnas šios technologijos priedas, o SDN tinklų modelis remiasi kur kas platesnio programinio lygmens sprendimų taikymu. Taigi, jeigu kuriate naują duomenų centrų tinklą, „Ethernet Fabric“ palaikymą turinčios įrangos panaudojimas galbūt bus labai geras pasirinkimas. Tačiau jeigu orientuojatės į paslaugų ir sprendimų teikimo lankstumą – reikėtų galvoti apie SDN.
Mitas 6: SDN yra tik minimalus tinklo atnaujinimas
SDN tikrai nėra tik tinklo atnaujinimas. Programuojami tinklai SDN – tai visiškai naujos kartos tinklinė architektūra, kurią patartina įgyvendinti tik tinkamai įvertinus įmonės poreikius ir planuojamas investicijas. Tai tarsi sekantis kompiuterinių ir telekomunikacinių tinklų evoliucijos etapas, kuris laikui bėgant gali tapti įprastu standartu. Čia galima prisiminti tokius sprendimus, kaip rezervinės linijos ar srautų valdymas. Pavyzdžiui, palaipsniui vystantis globaliam tinklui tokių funkcijų poreikis ilgą laiką buvo reikalingas tik išskirtiniais atvejais, o jų realizacija buvo gana sudėtinga. Laikui bėgant augantys sukuriamų srautų kiekiai ir ryšio patikimumo poreikis šiuos sprendimus tinklo įrangoje paskatino integruoti kaip savaime suprantamus standartus.
Mitas 7: Tinklų plėtra, kūrimas ir priežiūra nuo šiol priklauso programuotojams
Dabartinius kompiuterinius ir telekomunikacijų tinklus kuriantys, plečiantys ir prižiūrintys specialistai dažnai sunerimsta išgirdę naujienas apie programuojamus tinklus SDN. Yra susidariusi nuomonė, kad ateityje programuotojai bus atsakingi už tinklų veiklos darbo procesus, tačiau toks teiginys – klaidingas. Šiuo atveju programuotojai tiesiog rūpinsis užduotimis susijusiomis su SDN programuojamų tinklų API taisyklių šablonų kūrimu. Tuo metu už šių šablonų tinkamą panaudojimą ir apjungimą kuriant, plečiant bei prižiūrint tinklinę infrastruktūrą vis tiek privalės būti atsakingi tinklų inžinerijos specialistai.
Tuo metu „Blue Bridge“ specialistas Andrius Kislas, sparčiai populiarėjančius programuojamus SDN tinklus apibendrintai apibūdina taip: „Šiuo metu kompiuterinių tinklų technologijose vyksta stiprūs pokyčiai. Vieni juos vadina „evoliucija“, o kiti – „revoliucija“. Tų pokyčių priežastys yra įvairios – tai ir virtualizacijos platformų populiarėjimas, ir tradicinių x86 procesorių greitėjimas, ir arši konkurencija tarp gamintojų, ir kita. Šioje pokyčių aplinkoje išpopuliarėjo trumpinys „SDN“, po kuriuo bandoma pakišti įvairias technologijas. Vieni tai vadina SDN, kiti tai vadina mitais apie SDN. Kaip bebūtų, visa tai yra teigiami pokyčiai, kurie vartotojams atneš tik naudą, nesvarbu ar kalbėsime apie paprastesnį virtualių mašinų valdymą, ar apie virtualius tinklo įrenginius, ar apie techninės ir programinės įrangos atskyrimą „white box“ komutatoriuose, ar papildomą funkcionalumą tinklo įrangoje, kurio negalėjome išgauti tradiciniais būdais, ar dar apie kitus dalykus. Visa tai yra progresas ir sveika konkurencija tarp gamintojų bei technologijų.“