Susipažinkite su pagrindine statistine bei faktine informacija apie debesų kompiuterijos naudojimą bei plėtrą Europos Sąjungos (ES) įmonėse. Pateikti duomenys atskleidžia „debesų“ plėtros galimybes bei įsitraukimą į verslo organizacijų darbą.
Debesų kompiuterijos skaičiai, kuriuos verta žinoti
Norint naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis, pakanka turėti prieigą prie interneto. Šią galimybę 2014 metais turėjo 97 proc. ES veikiančių įmonių, kuriose dirbo 10 ar daugiau darbuotojų. Tačiau tik viena iš penkių (19 proc.) įmonių nurodė, kad naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis. Daugiausiai įmonės naudojo debesų kompiuteriją elektroniniam paštui ir informacijos saugojimui. Pagal populiariausias paslaugas, „debesis“ naudojamas sekančiai: 66 proc. naudoja elektroninį paštą, 53 proc. naudoja „debesį“ kaip duomenų saugyklą, 39 proc. – duomenų bazės valdymui, 34 proc. – įvairioms darbo sistemoms. Tuo metu 46 proc. „debesį“ naudojančių organizacijų perka pažangias debesų kompiuterijos paslaugas, skirtas finansų ir apskaitos, ryšių su klientais ir kitų verslo sričių valdymui.
Nenuostabu, kad plačiausiai (45 proc.) debesų kompiuterija naudojama informacines ir telekomunikacines paslaugas teikiančių įmonių sektoriuje. Visų kitų ekonomikoje veikiančių sektorių rodiklis svyruoja nuo 14 iki 20 proc. Mažiausiai „debesies“ paslaugomis naudojasi statybų, transporto ir sandėliavimo sektoriuose veikiančios įmonės (14–15 proc.).
Pasidairius po Europos žemėlapį, matome, kad debesų kompiuterijos naudojimas yra pasiskirstęs netolygiai. Pavyzdžiui, Suomijoje, Italijoje, Švedijoje ir Danijoje daugiau nei 30 proc. įmonių naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis. Tuo metu tokiose šalyse kaip Vengrija, Bulgarija, Graikija, Lenkija, Latvija ar Rumunija „debesimis“ naudojasi mažiau nei 10 proc. verslų.
Įmonės, vis dar nenaudojančios debesų kompiuterijos, pagrindine to priežastimi įvardina techninių ir teisinių žinių, susijusių su debesų kompiuterijos veikimu ir saugumu, trūkumą.
Tuo metu įmonėse, kurios debesų kompiuterijos paslaugas jau naudoja, platesnį šių paslaugų taikymą riboja kvalifikacijos trūkumas įvertinant „debesų“ paslaugų apimties poreikį ir efektyvų šių paslaugų išnaudojimą įmonės valdyme.
Vienu iš pagrindinių „debesų“ įsisavinimo apribojimo aspektų vis dar išlieka ir saugumo klausimas.
Debesų kompiuterija – paslaugų modelis įmonių IKT poreikiams patenkinti
Šiandien verslo organizacijoms nebereikia kurti savo IT infrastruktūros, kurią sudaro kompiuterinė įranga (vadinama „geležis“), programinė įranga ir duomenų bazės. Įmonei reikalingus IT išteklius jos gali gauti iš trečiųjų šalių debesų kompiuterijos pagalba ir visa tai pasiekti internetu.
Debesų kompiuteriją galima vertinti kaip serveriais paremtos kompiuterijos technologinę pažangą – ji veikia internetu, kaip tinklais susietas serveris. Dėl to, įmonės visas reikalingas „debesų“ paslaugas gali pasiekti per internetą, naudodamos stacionarius kompiuterius ar nešiojamus prietaisus.
Šių paslaugų ypatybės:
- Paslaugas galima užsisakyti ar keisti jų apimtį savarankiškai, be tiesioginio kontakto su teikėjo atstovais.
- Itin didelis lankstumas, kadangi pajėgumų apimtis galima lengvai didinti arba mažinti atsižvelgiant į kintančius įmonės poreikius, pavyzdžiui, naudotojų skaičiaus pokyčius arba reikalingą saugyklos talpą. Taip savo IT poreikius įmonės gali patenkinti neinvestuodamos didelių pinigų į nuosavą infrastruktūrą.
- Mokama už suteiktas paslaugas, t. y., kiek naudojamasi paslaugomis, tiek ir mokama – už naudotojų skaičių, naudojamų resursų apimtį ar kt.
Iš esmės debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai gali teikti paslaugas iš bendrų serverių (viešojo „debesies“) arba iš konkrečiai įmonei skirtos „debesų“ infrastruktūros (privatus „debesis“). Specialistų teigimu, debesų kompiuterija kiekvienais metais sulaukia vis geresnių plėtros rezultatų. Vienas jų – tas, kad per paskutinius metus net dvigubai padaugėjo įmonių, kurios parodė norą naudotis viešųjų debesų (12 proc.) ir privačių debesų kompiuterijos paslaugomis (7 proc.).