Šiandien skaičius žmonių, kurie keliasi gyventi į didmiesčius, kiekvienais metais nevaldomai didėja. Jau daugiau negu pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Dėl šios priežasties kiekvieno miesto valdžia yra priversta sukti galvas, kaip prisitaikyti prie skirtingų gyventojų poreikių bei ką padaryti, kad jie gyvendami mieste būtų laimingi ir aprūpinti geriausiomis gyvenimo sąlygomis. O čia mums į pagalbą atkeliauja debesų kompiuterija, kuri paskutiniu metu vis dažniau ir plačiau prisideda prie didžiųjų miestų infrastruktūros.
Šiandien skaičius žmonių, kurie keliasi gyventi į didmiesčius, kiekvienais metais nevaldomai didėja. Jau daugiau negu pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Dėl šios priežasties kiekvieno miesto valdžia yra priversta sukti galvas, kaip prisitaikyti prie skirtingų gyventojų poreikių bei ką padaryti, kad jie gyvendami mieste būtų laimingi ir aprūpinti geriausiomis gyvenimo sąlygomis. O čia mums į pagalbą atkeliauja debesų kompiuterija, kuri paskutiniu metu vis dažniau ir plačiau prisideda prie didžiųjų miestų infrastruktūros.
Taigi, kaip „debesys“ keičia, formuoja ar net nulemia ištisų miestų infrastruktūrą jau šiandien?..
„Debesys“ pagerina svarbiausius miestų projektus
Visi besidomintys inovacijomis, jau girdėjo apie projektą „Kurgyvenu.lt“. Jis renka, analizuoja ir ieškantiems nekilnojamojo turto (NT) vienoje vietoje pateikia duomenis apie konkrečios gyvenamosios vietos užterštumą, nusikalstamumą, mokesčius, triukšmo lygį, atstumus iki stotelių bei kitų pramonės ar prekybos objektų. Surinktą ir susistemintą informaciją jau naudoja ir kai kurie NT pardavėjai.
„Kurgyvenu.lt“ informaciją renka iš oficialių šaltinių, atvėrusių bent dalį savo turimų duomenų visuomenei. Tarp kitų – ir iš šilumos tiekimo bendrovių, įmonės „Viena sąskaita“, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Statistikos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros bei Vilniaus miesto savivaldybės.
Dirbantys prie šio projekto, norėdami padėti ne tik Vilniaus miesto gyventojams, bet ir kitoms pasaulio sostinėms, svetainę „Kurgyvenu.lt“ iš lokalių serverių perkėlė į „Windows Azure“ debesiją. Projekto atstovai teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus, jog debesijoje projektas bus lengviau valdomas ir prieinamas iš bet kurios pasaulio vietos. Be to, debesų kompiuterija leido pagreitinti įvairius su projekto plėtra ir papildomų duomenų apdorojimu susijusius procesus, kurie yra naudingi visiems miesto gyventojams.
Viešųjų miestų bibliotekų informacija – „debesyse“
Jau daugelyje pasaulio didmiesčių, kurie dažnai save pristato kaip inovacijų ir technologijų sostines, galima rasti viešąsias miesto bibliotekas, sumaniai išnaudojančias debesų kompiuteriją. Ji jau dabar suteikia galimybę naudotis duomenų bazėse esančia informacija apie knygų užsakymus, vėlavimus, bibliotekos turimas ir saugomas knygas ar leidinius, nors jos ir nėra mūsų kompiuteryje.
Debesų kompiuterija suteikia galimybę naudotis ir papildomais resursais – tai lyg išsinuomoti papildomą kompiuterį, norint kuriam laikui padidinti darbo našumą. Skirtumas tik tas, kad visi resursai ir paslaugos pasiekiamos prisijungus internetu.
Beveik visų miesto laikraščio numerių archyvas prieinamas „debesyje“
Miesto žiniasklaidos kanalai visada juda greičiau nei miesto valdžia. Tai – puikus pavyzdys, atskleidžiantis, kaip laikraštis ar bet kuri kita žiniasklaidos priemonė gali išnaudoti debesų kompiuterijos pranašumus bei teikiamą naudą miesto gyventojams, kuriems svarbi informacijos prieiga prie naujienų mieste ir pasaulyje.
Norėdama paskatinti miesto gyventojus skaityti savo regiono ir pasaulio naujienas, „NY Times“ redakcija nusprendė internete patalpinti ir suteikti nemokamą prieigą prie daugelio metų laikraščio archyvo ir tam jie nesunaudojo nei vieno bito savo resursų. Jie tai padarė naudodamiesi „Amazon EC2“ technologija. „New York Times“ išsinuomavo „Amazon“ organizacijoje teikiamus resursus ir taip suteikė puikią paslaugą savo vartotojams. Visa tai buvo padaryta naudojantis „Debesų“ kompiuterijos pagrindu.
„Debesys“ gali būti ir transporto judėjimo problemų sprendėjas
Ne paslaptis, kad kiekvienas didmiestis susiduria su transporto kamščiais. Tačiau pasitelkus „debesį“, yra kuriamos svetainės, kuriose prieš savo kelionę iš vieno miesto galo į kitą, pasinaudojus internetu, gali matyti, kurioje vietoje susidaręs kamštis, avarija ar tiesiog nedidelė spūstis.
Tuo metu jei naudojiesi viešuoju transportu, gali sekti duomenis apie savo autobusą, metro ar tramvajų. Debesų kompiuterija suteikia galimybę matyti, kurioje vietoje yra tavo viešojo transporto priemonė, kiek dar užtruks jos kelionė iki reikiamo taško ir t.t. Debesų kompiuterija taupo mūsų sveikatą ar bereikalingą laiko švaistymą kamščiuose bei viešojo transporto stotelėse.
„Debesys“ didina miesto gyventojų įsitraukimą
Debesų kompiuterija gali skatinti gyventojų inovatyvumą ir paprastų miesto gyventojų įsitraukimą į miesto infrastruktūros gerinimą. Štai Gvadalacharos mieste, Meksikoje, debesų kompiuterijos pardavimo bendrovė pamatė vieną iš didžiausių miesto problemų: žmonės nėra linkę padėti miestui tobulėti, trūksta bendruomenių įsitraukimo į miesto valdžios priimamus sprendimus dėl technologijų plėtros mieste. Ši įmonė nusprendė prisidėti prie savo miesto gerovės, paskelbdama miesto gyventojams konkursą. Jo metu miesto gyventojai galėjo siūlyti idėjas, kurios būtų naudingos miesto gerinimui (transporto, švietimo, saugumo ar kt. srityse). Tačiau visos idėjos turėjo būtų paremtos debesų kompiuterijos plėtros pagrindu.
Siūlydamas, kaip įgyvendinant idėją, miesto gyventojas turėjo apgalvoti, kaip jo inovacija susijungs su debesų kompiuterija. Gvadalacharos miesto valdžia džiaugėsi, kad tokiu būdų galėjo skatinti žmones siekti naudos ne tik sau, bet ir visai miesto bendruomenei.
Kita vertus tai – tik pirmi juntami debesų kompiuterijos žingsniai pasaulio miestų infrastruktūroje. Taip, nelikus jiems, stipriai pajaustume, kad kažko trūksta, tačiau tuo pat metu tai dar toli gražu ne visas „debesų“ potencialas. Technologijoms tobulėjant ne metais, o mėnesiais, dar šiemet, tikėtina, išgirsime dar naujesnių ir modernesnių būdų, kaip debesų kompiuterija nulemia ne tik miestų infrastruktūrą, bet ir mažesnes gyvenvietes ar bendruomenes.
