Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
Svetainės „How-to Geek“ specialistai, bandantys savo skaitytojus išmokyti kompiuterinio raštingumo ir programinės įrangos higienos, niekada nerekomenduoja į kompiuterį diegtis nemokamos programinės įrangos – nemokamas sūris juk būna tik spąstuose. O norėdami parodyti, kad jų rekomendacijos ne iš piršto laužtos, jie į savo kompiuterį įdiegė populiariausias nemokamas programas iš „download.com“ svetainės.
Kaip programinės įrangos šaltinis svetainė „download.com“ pasirinkta neatsitiktinai: ji priklauso puikios reputacijos IT naujienų leidiniui „Cnet“, be to, svetainės politikoje aiškiai parašyta, kad jokių programų, kuriose yra piktybinių elementų, neplatinta: patiems kūrėjams draudžiama į svetainę įkelti bet kokius produktus, kuriuose esama virusų ar kitų piktybinių programų, kurie įsidiegia savaime be vartotojo sutikimo, kurie nuolat renka informaciją apie naudotoją, kurie keičia vartotojo numatytąją naršyklę ar naršymo pradžios svetainę, privatumo nustatymus, kurie įsidiegia slapčia, vartotojui nesuteikiant galimybės perskaityti programos naudojimo taisyklių ir kurie neatlieka funkcijų, nurodytų aprašyme.
Visa programinė įranga buvo diegiama į „šviežiai sukurtą“ virtualią mašiną, diegimui naudojant numatytuosius nustatymus. Ir rezultatas, kaip iš anksto prognozavo „How-to Geek“, baisus.
Skaitytojus įspėjame – jei patys norėsite atlikti panašų eksperimentą – jokiu būdu nenaudokite tam savo pagrindinio kompiuterio, nes jis gali tapti beverte metalo krūva. O jeigu smalsumas nugalės – specialiai eksperimentui susikurkite virtualią mašiną.
Taigi, kokios programėlės pateko į download.com „Top-12“ sąrašą? Pačiame jo viršuje tūno dvi antivirusinės programos – „Avast“ ir AVG. Tiesa, joks sveiko proto kompiuterio naudotojas dviejų tokių programų vienu metu niekada nenaudos, todėl ir „How-to Geek“ pasirinko jiems jau pažįstamą ir gerai įvertintą „Avast“.
Bet jau čia prasidėjo nelabai pageidaujamų dalykų virtinė: „Avast“ rekomenduoja kartu įsidiegti ir „Dropbox“. Žinoma, ir debesinė duomenų saugykla nėra blogas dalykas, juolab, kad „Dropbox“ taip pat patikima, bet čia reikia įsisąmoninti vieną dalyką: iš papildomų pasiūlymų įsidiegti kokią nors kitą programą patys programinės įrangos gamintojai uždirba kur kas daugiau nei iš savanoriškai pasirenkamų papildomų mokamų paslaugų. Na, šįkart bent jau papildomas pasiūlymas nėra prastas.
Pradėjus veikti „Avast“ diegiamas „KMPlayer“. Ir pradėjus diegti šią programą atsidaro informacinis langas, kuriame siūloma „Sutikti ir įdiegti“. Kada nors skaitėte, kas parašyta tuose informaciniuose languose? Ne? O derėtų – jei sutikote ir įdiegėte, sveikiname, jau turite bendrovės „Spigot“ naršyklių įskiepių visiems gyvenimo atvejams. Ir tai dar ne viskas – iškart po to, kai sutikote, atsidaro dar vienas panašus langas. Vėl „Sutikote ir įdiegėte“? Vadinasi, turite ir „PC Pro Cleaner“ programą. Kitas žingsnis? Būkite mieli, sutikite įsidiegti „Search Protect“. Turėsite dar vieną „naršyklės priežiūros įrankį“, panašų į „Spigot“ produkciją – nors ir nežinia, kaip du konkuruojantys naršyklės „hijackeriai“ veiks viename kompiuteryje.
Sutikus su visais šiukšlių (kurių diegimą oficialiose taisyklėse download.com draudžia) diegimo pasiūlymais ekspertai savo kompiuterio ekrane pamatė klaidos pranešimą – į kompiuterį norėjo patekti dar vienas naršyklės vagis „WajamPage.exe“, bet kažkodėl jis nulūžo. Gal taip ir gerai – sukčių kreivi pirštai apsaugojo kompiuterį nuo nepageidaujamo sukčių produkto.
Tuo metu baigėsi „PC Pro Cleaner“ diegimas. Programa pradėjo kompiuterio tikrinimą ir (prisiminkite, tai buvo naujutėlaitė virtuali mašina) atrado daugybę grėsmių. O kad vartotojas netyčia nepraleistų tų grėsmių pro akis, programa apie prakalbo žmogaus balsu. Ir ji dar ne kartą bandė apie save pranešti balsu – atsitiktinai pasirinktu metu ji per kolonėles pareikšdavo, kad kompiuteris pilnas klaidų ir laikas jį taisyti.
Taigi, kol kas rezultatas toks: 1 antivirusinė programa, 1 vaizdo rinkmenų leistuvas, 2 naršyklės vagys, 1 „kompiuterio valytojas“, kuris pats yra daugiau šiukšlė nei valytojas.
Ketvirtas įrašas sąraše – „YAC Anti-Malware“. Įsidiegė gražiai, be jokių papildomų dovanėlių. O po kelių sekundžių ekrane atsirado mažas kažką stebintis langelis. Ir pranešimų centras pradėjo be paliovos pranešinėti, apie tai, kad stebėjo kažkokį procesą ir jį leido. Džiugu bent jau tai, kad tie pranešimai pasirodo labai trumpam..
Penktoje sąrašo vietoje – patikima programa „CCleaner“. Ją „How-to Geek“ ekspertai savo skaitytojams yra rekomendavę ir anksčiau, o šįkart ji įsidiegė be jokių nemalonių staigmenų ir veikė kaip tikėtasi.
Šeštoji – „YTD Video Downloader“ duomenų siuntimosi įrankis. Įsidiegti nepavyko – „Avast“ griežtai atsisakė leisti jį diegti. Vėliau paaiškėjo, kad „Avast“ pasielgė labai gerai, bet kodėl gi ji neveikė kai į kompiuterį įsliuogė „KMPlayer“ prielipai?
Septinta vieta sąraše „Free YouTube Downloader“. Diegimui koją vėl pakišo „Avast“. Kas gi per nesąmonė – programos iš to paties populiariausiųjų sąrašo, bet pirmoji draudžia diegtis paskesnes? O jeigu tai virusai ir piktavališka įranga, kodėl jas platina download.com? Galbūt ir šios svetainės valdytojai, kaip ir įprastiniai vartotojai, tiesiog užsimerkia ir spaudžia mygtuką „Leisti“?
Aštuntoje sąrašo vietoje – „Driver Booster “, nors „How-To Geek“ anksčiau buvo informavę, kad tvarkyklių atnaujinimo įrankiai yra blogiau nei nieko nedarančios programos. Na bet eksperimentas yra eksperimentas. Diegiame. Kartu su kažkuo, kas vadinasi „Advanced SystemCare Free“, nes taip pažymėta numatytose nuostatose. Pasirodo, ši programa buvo ir taip buvo sąraše, 9 vietoje.
Dešimtoje sąrašo vietoje – programa, kurios po tokio eksperimento tikrai prireiks: „IObit Uninstaller“, spėjant pagal pavadinimą – programų šalinimo pagalbininkas. Na jei jau jie padeda kompiuterį apvalyti, tai negali patys jo prišiukšlinti, ar ne? Ogi visai ne! Diegimo lango apačioje – sunkiai įžiūrima varnele papuoštas langelis, informuojantis, kad kartu bus įdiegtas ir „IObit Malware Fighter“.
Tada apie tai, kad ji nėra visiškai bevertė, priminė YAC. Programa informavo, kad kažkas kiša nagus prie interneto naršyklės nustatymų. Tik kad pranešimas apie tai ekrane matėsi labai trumpai ir nebuvo labai informatyvus. Ir jam išnykus nebuvo galima rasti jokios pranešimų istorijos. Taip ir liko neaišku – ar pagrįstai gąsdina, ar taip daro siekiant pateisinti savo egzistavimą.
Įdiegus programą „Virtual DJ“ (ji ekspertus nustebino tuo, kad nebuvo prie ko prikibti), eksperimento pabaigai liko „Download App“. Panašu, kad ją sukūrė patys download.com šeimininkai. O ją diegiant – vėl langas teksto, parašyto painiu teisiniu žargonu. Apie kažkokius „Spigot“ produktus. Bet juk jie jau yra kompiuteryje?
Vėl suspigo YAC – pranešė, kad kažkokia programa SP.exe bando pakeisti naršyklės namų puslapį. Tai gerai, kad YAC šį veiksmą uždraudė.
Ir tai buvo tik kelias minutes trukusios kovos pradžia – YAC, „Search Protect“ ir „Spigot“ įskiepiai bandė išsiaiškinti santykius – kuris iš jų svarbesnis. O YAC apie kovos rezultatus pranešimais informavo kas kelias sekundes. „Search Protect“ ir „Spigot“ pakaitomis bandė nustatyti naują naršyklės puslapį, o YAC jį atkeitinėjo atgal. Štai kur titanų kova!
Bet tuo metu kompiuterio ekranas užsipildė iššokančiais langais, todėl nuspręsta jį perkrauti. Juk tai turėtų padėti, ar ne?
Vos užsikrovus „Avast“ užblokavo grėsmę, vardu „Conduit“. Puikus darbas. Tik jį tikriausiai reikėjo atlikti dar to „Conduit“ diegimo metu?
Ir nors „Trovi/Conduit“ buvo užblokuota kaip virusinė įranga, jos padaryti pakeitimai liko – „Internet Explorer“ namų langas buvo trovi.com.
Norėdami padaryti tai, ko nepavyko anksčiau, ekspertai nusprendė atjungti visas kreivai-šleivai veikiančias apsaugas ir įdiegti anksčiau užblokuotą „YTD Video Downloader“. Ir po sėkmingo diegimo išnyko galimybė pasinaudoti interneto naršykle: kaskart bandant ją įjungti pasirodydavo pranešimas, kad kažkas bando atidaryti tinklo turinį neapsaugotu režimu.
Pasirodo, ne be reikalo: leidus atidaryti šį turinį į kompiuterį įdiegiami nurodymai visus interneto duomenis siųsti per „proxy“ tarnybinę stotį. Kas yra labai, labai blogai.
Reikia paminėti, kad „Avast“ veikė patenkinamai – pačią pikčiausią piktybinę programinę įrangą blokavo, bet didžiąją dalį naršyklės grobikų ir šnipinėjimo įskiepių praleido.
Pamokos
Reikia tikėtis, iš šio eksperimento bus išmokta kelių svarbių dalykų. Nemokamos programinės įrangos platintojai beveik visas savo pajamas gauna į savo galimai naudingos programinės įrangos paketą įtraukdami ir visiškai nereikalingas programas, kurios užsiima vartotojų gąsdinimu ir vilioja iš jų pinigus už tariamai būtiną kompiuterio išvalymą. Bet pats geriausias patarimas šiuo atveju – kad nereikėtų valyti šiukšlių, tiesiog vengti jų patekimo į kompiuterį. Kitaip tariant, nemokamos programinės įrangos vengti kaip maro.
Imuniteto nuo šiukšlių patekimo į kompiuterį nesuteikia jokia „How-to Geek“ išbandyta antivirusinė programa, todėl, ypač jeigu nesate kompiuterių ekspertas, į savo kompiuterį nediekite nieko, ant ko didelėmis raidėmis parašyta „NEMOKAMAI!“
Svetainių, kurios leistų atsisiųsti „švarią“ nemokamą programą, tiesiog nėra: nemokamų programų kūrėjai savo produktus apkarsto jiems pinigus uždirbančiomis šiukšlėmis, o nemokamų programų siuntimosi svetainės savo pelno dalį uždirba tuos produktus apkarstydamos dar vienu šiukšlių sluoksniu.
