Dirbtinis intelektas populiariojoje kultūroje jau senokai laikomas įdomiu, bet ganėtinai grėsmingu reiškiniu (užtenka prisiminti „Terminatoriaus“ filmus). Neseniai su dirbtiniu intelektu susijusius nuogąstavimus išsakė ir tokios įžymybės kaip Stephenas Hawkingas bei Elonas Muskas.
Dirbtinis intelektas populiariojoje kultūroje jau senokai laikomas įdomiu, bet ganėtinai grėsmingu reiškiniu (užtenka prisiminti „Terminatoriaus“ filmus). Neseniai su dirbtiniu intelektu susijusius nuogąstavimus išsakė ir tokios įžymybės kaip Stephenas Hawkingas bei Elonas Muskas.
Tačiau tenka pripažinti, kad kol kas gana nepagrįsta šnekėti apie dirbtinio intelekto sukūrimą, o tuo labiau apie jo galimas grėsmes. Taigi, kol kas neplanuokite žmonijos gelbėjimo protesto prie artimiausio duomenų centro, rašo tinklapis datacenterjournal.com.
Pamėgdžiojimas dar ne viskas
Kompiuteriai ir robotai sugeba atkartoti ne vieną žmogaus veiklą. Robotai gali statyti ir montuoti, valyti, neįtikėtinai greitai skaičiuoti. Vienam tikslui veikiantys duomenų centrai gali apdoroti ir analizuoti sudėtingus duomenis, kartais net imituodami paprastą žmogaus smegenų veiklą.
Tačiau tarp paprasto mėgdžiojimo ir nesuvaidintos saviraiškos slypi visa skirtumų bedugnė. Visos technologijų kompanijos, kurios tvirtina, kad jau „greitai“ sukurs veikiantį dirbtinį intelektą, bando iššokti gerokai aukščiau bambos.
Štai kodėl.
Mokslininkai ir inžinieriai retai save kankina filosofiniais klausimais – jie pratę dirbti su aiškiomis problemomis, kurios turi lengviau ar sunkiau randamus atsakymus. Tačiau prieš sukuriant dirbtinį intelektą reikia atsakyti į klausimą „kaip mes mąstome?“.
Teoriškai galima svarstyti, kad žmogaus mintys susideda iš fizinių dalelių (tokių, kaip elektronai), kurių veiklai įtaką daro mus nuolat veikiančios fizikinės jėgos (gravitacija, laikas ir t. t.). Toliau plėtojant šią teoriją prieinama išvada, kad kiekvienas iš mūsų mąsto skirtingai, nes jo smegenyse tos dalelės juda skirtingais greičiais ir kryptimis. Bet koks bandymas nuspėti tokių dalelių judėjimą ir veikimą yra pasmerktas žlugti. Žinoma, tą patį galima pasakyti ir apie tokio darinio sukūrimą dirbtinėmis priemonėmis. Užtenka vien laisvos valios problemos – galima mėginti ją atkurti pasitelkiant kvantinę fiziką ir kintamuosius skaičius, tačiau greit paaiškėtų, kad „laisvas sprendimas“ ir „atsitiktinis sprendimas“ toli gražu nėra sinonimai.
Kol neperpratome savo smegenų veiklos, mūsų bandymai sukurti dirbtinį intelektą tolygūs bandymams prieš 1 000 metų sukurti išmanųjį telefoną. Įsivaizduokite, kaip viduramžių vienuolis pabando sujungti kvadratinį stikliuką, medžio plokštelę (ar ką nors panašaus į plastikinę telefono nugarėlę) ir kelis gabalėlius skirtingų metalų, tikėdamasis, kad jam pavyks pažaisti „Angry birds“. Panašaus lygio yra mūsų bandymai sukurti dirbtinį intelektą, kai dar nežinome, kokios yra fundamentaliosios minčių dalelės.
Kvailas + kvailas + kvailas + ... = protingas?
Nors Moore‘o dėsnis nuolat veikia, paprasti vaikiški uždaviniai išlieka pernelyg sudėtingi patiems naujausiems išmaniesiems įrenginiams. Bene dažniausi bandymai sukurti dirbtinį intelektą susideda iš to, kad daug tokių „kvailų“ išmaniųjų įrenginių yra sujungiama į vieną tinklą, tikintis, kad pavyks sukurti dirbtinį intelektą tiesiog pasitelkus pakankamą skaičių procesorių.
Jei vienam tikslui pasitelkiamas visas duomenų centras, rezultatai gali būti išties pribloškiantys. „Google“ šiemet pristatė programinę įrangą, kuri sugeba filmuotoje medžiagoje atskirti kačių „veidus“ nuo žmonių veidų. Tačiau net tokiai paprastai užduočiai į vieną tinklą reikia sujungti 16 000 procesorių.
Saviraiška, refleksija, gero ir blogo atskyrimas, kitos žmogaus emocijos ir patirtys kol kas gali būti atkartojamos tik kaip iliuzija. Kaip knygoje „Frankenšteinas“, – dirbtinio intelekto kūrėjai bando sukurti gyvą būtybę, nors jiems dar nepavyko atrasti, kur slypi toji „gyvybės kibirkštis“.
Tačiau...
Net ir nesugebėdami sukurti „tikro“ dirbtinio intelekto žmonės vis tiek kurs robotus ir kompiuterius, kurie mokės vis tobuliau pamėgdžioti žmogaus elgseną. Tai galės daryti net tokie paprasti įrenginiai kaip išmanieji telefonai ar planšetės – visi sudėtingi skaičiavimai bus atliekami duomenų centruose, o rezultatai perduodami internetu tiesiai vartotojui.
Suprantama, kad amoralių organizacijų rankose tokios technologijos taptų labai pavojingos, tačiau baiminamasi ir dėl gerokai pragmatiškesnių pavojų – pavyzdžiui, kad vis daugiau žmogiškųjų funkcijų sugebančios atkartoti mašinos išstums žmones iš jų darbo vietų.
Iš tiesų tai įvykdavo su kiekvienos naujos technologijos įsigalėjimu, tačiau kiekvieną blogybę sekdavo ir nauda. Pavyzdžiui, atsiradus audimo staklėms tūkstančiai audėjų ir siuvėjų prarado darbus, tačiau drabužiai tapo lengviau įperkami. Automobiliai sunaikino arklių transporto industriją, tačiau kažin, ar šiandien kas norėtų greitkelyje Vilnius–Klaipėda kratytis arklių traukiamame vežime.
Sulig kiekvienu nauju technologiniu išradimu žmonės persiorientuodavo, nukreipdami atsiradusią laisvą darbo jėgą į kitus darbus. Ši tendencija neturėtų išnykti ir ateityje. Išaugus mašinų „darbuotojų“ skaičiui, didžiausia problema turėtų tapti ne nedarbas, o energijos trūkumas – ypač sudėtinga bus atrasti vis didesnius aplinkai nekenkiančios, atsinaujinančios energetikos šaltinius.
Vietoje išvadų
Dirbtinio intelekto baimę galima palyginti su ateivių invazijos baime – apie tai svarstant svarbūs klausimai (pavyzdžiui, ar ateiviai iš tiesų egzistuoja, kokie jie galėtų būti) užleidžia vietą fantazijoms ir siaubo filmų scenarijams. Tol, kol neatsakėme į svarbius filosofinius ir technologinius klausimus, galimybė, kad „netyčia“ sukursime dirbtinį intelektą yra tokia pati, kaip galimybė prieš 1 000 metų „netyčia“ rasti ant žemės gulintį išmanųjį telefoną.
Kiek arčiau realybės yra baimės, kad augančios technologijų galimybės padidins bendrą nedarbą. Tačiau istorija rodo, kad bendra žmonijos gerovė po įsigalėjusių išradimų pasikeičia į gerąją pusę, o buvusios industrijos persiorientuoja. Įdomesnis klausimas būtų, – kurios veiklos ateityje bus laikomos „žmogiškosiomis“, o kuriose karaliaus robotai?
