2014 m. lapkritį IT pasaulyje gana plačiai nuskambėjo įmonės „Microsoft“ teikiamos debesų kompiuterijos paslaugos „Azure“ sutrikimai. Nenumatyti gedimai sutrikdė įmonės klientų veiklą JAV, Europoje ir dalyje Azijos. Tačiau tokios įmonės kaip „Amazon“ ar „Google“ vengė itin kritikuoti savo konkurento klaidas, nes žino, kad kitą kartą tokie patys sutrikimai gali nutikti joms, rašo tinklapis greendatacenternews.org.
Netikėti ir nuostolingi duomenų centrų bei debesų kompiuterijos paslaugų teikimo sutrikimai pasitaiko nuolat. „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūra, kurioje veikia populiari filmų internete žiūrėjimo paslauga „Netflix“, šiemet neveikė per JAV Žuvusiųjų atminimo dieną bei prieš kelis metus per Kūčias – daugybė žmonių negalėjo pamatyti norimų filmų ar serialų.
Pačios internetinės prekybos bendrovės „Amazon“ serveriai nustojo veikti šiemet, JAV Padėkos dienos išvakarėse, kai itin daug žmonių internetu bandė įsigyti prekes Kalėdoms. Nors „Amazon“ paslaugos neveikė trumpiau nei dvi valandas, to užteko, kad klientai susierzintų, o žiniasklaidoje pasirodytų apie tai informuojančių straipsnių. Ar tai reiškia, kad debesų paslaugos yra nepatikimos? Tikrai ne.
Analizuojant duomenų centrų ir debesų paslaugų statistiką aiškėja, kad dauguma paslaugų prieinamos 99,9 proc. laiko. Didžiausieji rinkos dalyviai – AWS, „Google“, „Microsoft“ – kartais patiria vietinės reikšmės sutrikimų, tačiau jei atmestume kelis šiame straipsnyje išvardytus atvejus, jie veikia beveik 100 proc. laiko.
Žinoma, paslaugų sutrikimų visada bus. Duomenų centrų valdytojai gali nuolat tobulinti technologijas, tačiau jie nepajėgia pakeisti fizikos dėsnių. Elektros tiekimas gali dingti, atsarginiai generatoriai – neįsijungti, šimtai kitų dalykų gali nesuveikti taip, kaip turėtų. Tačiau šios problemos beveik nepastebimos bendroje statistikoje.
Vertinant duomenų centrų patikimumą reiktų skaičiuoti ne tai, kiek laiko jų teikiamos paslaugos buvo sutrikusios, o palyginti tą laiką su vidiniais įmonės IT rodikliais. Tuomet pastebėsite, kad išoriniai paslaugų teikėjai veikia gerokai stabiliau, nei įmonės turima IT komanda ir jos IT įranga.
Skaičiuojama, kad įmonėse, kurios nesinaudoja debesų paslaugomis, IT sistemos per metus vidutiniškai sutrinka iki 3 kartų, kiekvienas kartas trunka iki trijų valandų. Įprastai tokio veiklos sustojimo nuostoliai vertinami apie 110 tūkst. JAV dolerių per valandą. Per metus vienai įmonei JAV tai sudaro apie 1,65 mln. JAV dolerių nuostolių.
Pažvelkime į JAV veikiančių debesų kompiuterijos paslaugų teikėjų statistiką. Apskaičiuota, kad jų teikiamos paslaugos per metus sutrinka bent kartą ir tai trunka apie dvi valandas. Per metus vienai įmonei tai sudaro apie 200 tūkst. JAV dolerių nuostolių. Taigi, skaičiuojant statistiškai, debesų paslaugomis besinaudojančios įmonės sutaupo iki 1,45 mln. JAV dolerių, lyginant su įmonėmis, kurios pasikliauja vien savo turimomis IT sistemomis.
Peršasi išvada, kad per išorinius duomenų centrus teikiamos debesų paslaugos yra gerokai stabilesnės ir patikimesnės nei vidinės įmonės IT sistemos. Tačiau žiniasklaidos dėmesio gerokai daugiau susilaukia duomenų centrų sutrikimai, nes jie paveikia daugybę kompanijų vienu metu.
Be to, reikia įvertinti, kad debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai nuolat investuoja į darbuotojų kompetenciją ir naujausią įrangą. Kita veikla užsiimančiame versle dažnai būna atvirkščiai – IT įranga neatnaujinama, etatų mažinama, o resursų poveikis vis didėja. Įmanoma, kad ateityje statistika dar labiau keisis įmonių vidinių IT sistemų nenaudai.
Žinoma, debesų kompiuterijos paslaugos nėra nuo visko gelbėjanti panacėja. Renkantis savo veiklos modelį reikia apsvarstyti viską: investicijas, verslo poreikius, veiklos išlaidas. Tai, kiek laiko veikia ar neveikia paslaugos, yra tik vienas, nors ir svarbus, rodiklis.
Galima prognozuoti, kad 2015 ir 2016 metais duomenų centrų paslaugų sutrikimų bus maždaug tiek pat, kaip ir šiemet. Tačiau bendroje statistikoje jie atrodys dar nereikšmingesni, nes šias paslaugas naudos dar daugiau įmonių.