Šiandien interneto „gimimo diena“, tačiau retas kuris žino, kad internetas išrastas kariniais tikslais,
siekiant apsaugoti kompiuterių tinklą atominio karo atveju. Ši interneto atsiradimo priežastis jau
seniai pamiršta. Praėjus lygiai 45-eriems metams internete naršo net 40 proc. pasaulio žmonių, kurie
vieno mygtuko paspaudimu išsiunčia daugiau nei 200 milijardų elektroninių laiškų kiekvieną dieną.
Šiandien interneto „gimimo diena“, tačiau retas kuris žino, kad internetas išrastas kariniais tikslais, siekiant apsaugoti kompiuterių tinklą atominio karo atveju. Ši interneto atsiradimo priežastis jau seniai pamiršta. Praėjus lygiai 45-eriems metams internete naršo net 40 proc. pasaulio žmonių, kurie vieno mygtuko paspaudimu išsiunčia daugiau nei 200 milijardų elektroninių laiškų kiekvieną dieną.
Kokios ateities interneto perspektyvos ir koks jis buvo atkeliavęs į Lietuvą pradžioje?
Ateityje – 5G ir „daiktų internetas“
Ignoruoti interneto perspektyvas sunku, juolab dabar, kai Pietų Korėjos kompanija „Samsung“ pranešė, jog jos specialistams pavyko pasiekti du 5G (penktosios kartos interneto) rekordus, – duomenis perduoti 7,5 Gbit/s sparta atviroje erdvėje, ir 1,24 Gbit/s sparta, kai abonentas buvo automobilyje, judančiame 112 km/h greičiu. Ateityje 5G technologija mums leis turėti dešimtimis jei ne šimtais kartų spartesnį internetą, kuriuo naudojantis filmo atsisiuntimui pakaks vos kelių sekundžių. Šiandien 5G siejamas ir su kita inovacija – „daiktų internetu“. Tai yra, kai tam tikri objektai (pavyzdžiui, buitinė technika, mobilieji telefonai ir pan.) yra sujungiami į bendrą bevielį tinklą, kad sąveikautų tarpusavyje.
„Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas teigė, jog daiktų internetas sudaro sąlygas ateities namų plėtrai: „Daugeliui, ateities namai dar tik vizija. Bet 45 metų interneto jubiliejus yra tarsi priminimas, kaip greitai vystosi technologijos ir kokią didelę įtaką jis turi mūsų gyvenimams.“
Pašnekovo teigimu, pranašaujama, kad jau iki 2015-ųjų 25 milijonai įrenginių bus prijungti prie interneto. Vėliau jų skaičius išaugs ir apims įvarius prietaisus – nuo šviestuvų ar šildytuvų iki durų spynų. Visa tai bus galima valdyti mūsų mobiliaisiais telefonais ar dėvimaisiais įrenginiais. „Prietaisai, prijungti prie interneto, taip įsitvirtins mūsų gyvenimuose, kad mes net nebepastebėsime šių technologijų. Mes pabusime ryte ir kava bus paruošta, o toli nuo namų gyvenantys šeimos nariai turės virtualias vietas prie vakarienės stalo, – kalbėjo S. Skupas. – Ir visa tai bus kildinama iš dienos prieš 45 metus, kai buvo pasiųsta pirmoji elektroninė žinutė.“
Neribotos galimybės
Lietuvos Radijo ir Televizijos centro strategijos ir inovacijų grupės vadovo Vytauto Mackonio teigimu, nuo 1969-ųjų, kai interneto greitaveika siekė vos 50 Kbps, šiuolaikinis internetas atrodo stipriai pasikeitęs. „Galiu pasakyti, kad interneto galimybės auga labai sparčiai, – tvirtino specialistas. – O Lietuva turi didžiuotis, nes yra viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių pagal jo spartą.“
Specialistas tvirtina, jog interneto galimybės neturi pabaigos. „Rodos, neseniai, 2009 metais, mes tapome pirmąja Europos Sąjungos šalimi, pradėjusia naudoti ketvirtosios kartos mobiliojo ryšio technologiją, kai mūsų bendrovė pradėjo teikti 4G interneto paslaugas, o dabar pasaulis vis dažniau kalba apie 5G interneto galimybes. Todėl manau, kad ši sritis progresuos tol, kol progresuos žmonija. Jei mūsų poreikiai šiuo klausimu augs, būsime priversti nuolat ieškoti su internetu susijusių inovacijų“, – sakė V. Mackonis.
Prisimenant pradžią
Pasak interneto plėtros Lietuvoje pradininko habil. dr. Adolfo Laimučio Telksnio, Lietuvoje interneto istorija prasidėjo dar 1990-aisiais, kai šalies atstovai buvo pakviesti į konferenciją Kopenhagoje, kurioje buvo susitarta dėl bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis. „Mūsų, specialistų, žinios buvo geros, tačiau neturėjome tinkamos įrangos, kuriomis būtumėm galėję išnaudoti to meto interneto galimybes. Taigi, Norvegijos universitetas mums padovanojo palydovą, tai mums leido turėti Maskvos nekontroliuojamą interneto ryšį“, – atsiminė profesorius.
„1991 metais spalio mėnesį buvo įrengtas pirmasis palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto Vilniuje, – pasakojo L. Telksnys. – Taigi, interneto gimtadienį Lietuvoje taip pat turime švęsti spalį.“
Internetas, pasitelktas žmogaus, atveria didžiules galimybes, o šnekėti apie jo ribas kol kas dar tikrai ne metas. Dėl nuolatinių inovacijų vystymosi kitai metais, tikėtina, jau vėl kalbėsime apie naujas jo perspektyvas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.
Įdomūs faktai apie internetą:
Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 2,9 milijardai interneto vartotojų. Tai sudaro virš 40 proc. žmonijos populiacijos.
Šiuolaikinio pasaulinio tinklo, dar vadinamo žiniatinkliu, įkūrėją Tim Berners-Lee Anglijos karalienė Elizabet įšventino į riterius.
Pirmoji interneto svetainė buvo sukurta 1991 metais. Puslapis talpino 153 žodžius.
Šiuo metu yra daugiau nei 1 milijardas interneto svetainių.
Beveik 200 milijardų elektroninių laiškų yra persiunčiama kiekvieną dieną.
Pirmasis video į portalą „Youtube“ buvo įkeltas 2005 metais balandžio 26 dieną ir vadinosi „Aš zoologijos sode“.
Lietuva yra septinta šalis pasaulyje pagal interneto priėmimo ryšį (47,89 Mb/s greitis). Pirmoji vieta priklauso Honkongui (97,09 Mb/s).
2013 metais Lietuvoje internetu naudojosi 68,5 procento visų 16–74 metų amžiaus gyventojų. Taip skelbia Lietuvos statistikos departamentas.
Šiaurės Korėjoje, kur valdžia daug dėmesio skiria cezūrai, interneto prieigą turi tik apie 4 proc. Šalies populiacijos. Griežta interneto cezūra galioja ir Kuboje, Saudo Arabijoje, Irane, Kinijoje, Sirijoje, Vietname.
