Žodžių junginys „debesų kompiuterijos tendencijos“ paprastam interneto vartotojui vis dar skamba gana miglotai, tačiau visos miglos greitai išsisklaido, kai pradedi kalbėti apie debesų kompiuterijos vertę bei didėjantį pelningumą. Šiandien šie dalykai geriausiai matomi bei suvokiami būtent IT profesionalų akimis. Taigi, ką jie mato?
Žodžių junginys „debesų kompiuterijos tendencijos“ paprastam interneto vartotojui vis dar skamba gana miglotai, tačiau visos miglos greitai išsisklaido, kai pradedi kalbėti apie debesų kompiuterijos vertę bei didėjantį pelningumą. Šiandien šie dalykai geriausiai matomi bei suvokiami būtent IT profesionalų akimis. Taigi, ką jie mato?
Realią debesų kompiuterijos naudą, savybes bei panaudojimą sunku deramai apibrėžti todėl, kad šis terminas sunkiai paaiškinamas vienu sakiniu. Problema labai primena technologijos „Web 2.0“ priešaušrį – visi apie tai kalba, tačiau turi skirtingą apibūdinimą, tad kuris – tiksliausias? Žinoma, kalbėjimas apie „debesis“ kaip apie interneto metaforą jau yra tapęs savotiška kliše, tačiau visų veidai nejučia surimtėja prie sąvokos „debesis“ pridėjus „kompiuterija“: nauja reikšmė tampa gerokai painesnė bei įvairesnė. Apskritai vieni IT analitikai ir virtualių „debesų“ pardavėjai apibrėžia debesų kompiuteriją labai siaurai: virtualūs serveriai, prieinami internetu. Kiti gi mąsto plačiau ir teigia, kad viskas, ką vartojame už savo „ugniasienės“ ribų, yra „debesų“ valdos.
Bet iš tikrųjų debesų kompiuterija tampa geriausiai suprantama tada, kai pradedi galvoti apie tai, ko IT reikia labiausiai: efektyvūs būdai greitai padidinti sistemų pajėgumą neinvestuojant į naują infrastruktūrą, patogus darbuotojų apmokymas bei naujos programinės įrangos licencijavimas internetu ir t. t. „Debesų kompiuterija“ įprasmina visas skirtingai apmokamas paslaugas internete, kurios per tą patį internetą arba realiu laiku, savo ruožtu gerokai praplečia IT galimybes.
Šiandien, kuomet gyvename po „debesiu“ jau ne pirmus metus, pamažu nusistovi pagrindiniai dalykai, padedantys identifikuoti debesų kompiuteriją. Iš pokalbių su įvairiais IT analitikais, vartotojais bei „debesies“ paslaugų tiekėjais, išryškėja 5 technologijas, kurias dažniausiai tapatina su debesų kompiuterija šiandien:
1. SaaS
Visiems jau gerai žinomas debesų kompiuterijos būdas, leidžiantis viena aplikacija pasidalinti su tūkstančiais vartotojų. Vartotojams gerai, nes viskas, ko jiems reikia – tai naršyklė, kuria jie narsto interneto platybes. Jokių mokėjimų už serverius ar programinės įrangos licencijavimo. Tuo metu tiekėjui tereikia palaikyti vos vieną programėlę, vietoje žymiai brangesnių ir atgyvenusių hostingo paslaugų. Bet ar kas būtų galėjęs pagalvoti ar nuspėti taip pasiteisinusias tokias programėles, iš kurių vis dar galima išskirti „Google Apps“?
2. „Debesys“ pagal pareikalavimą (Utility computing)
Pastaroji debesų kompiuterijos forma nėra nauja, bet dar 2008-aisiais ji įgavo naują prasmę, kai „Amazon.com“, „Sun“, IBM bei kitos kompanijos pradėjo siūlyti savo duomenų saugojimo paslaugas ir virtualius serverius kitiems pagal pareikalavimą. Įprasta, kad šia paslauga nesinaudojama įgyvendinant rimčiausius įmonės sprendimus. Ji pasitelkiama laikiniems projektams ar kaip dalis didesnio projekto, bet akivaizdu, kad ši debesų kompiuterijos galimybė leis įmonėms visiškai perkelti į patikimas rankas nemenką dalį savo duomenų. Akivaizdu, kad šios galimybės ribos dar toli gražu nėra apibrėžtos.
3. Tinklo paslaugos „debesyje“
Kita debesų kompiuterijos forma glaudžiai susijusi su SaaS: interneto paslaugų teikėjai siūlo būdą, leidžiantį kūrėjams išnaudoti programų funkcionalumą naudojantis vien internetu ir apsieinant be pilnos programos. Kaip anksčiau, taip ir dabar pasirinkimai svyruoja nuo paslaugų teikėjų, siūlančių atskiras verslo paslaugas – pavyzdžiui „Xignite“ – iki viso asortimento, kaip „Google Maps“, „Bloomberg“ ir kt.
4. Visa platforma kaip paslauga
Tai – dar viena SaaS variacija: debesų kompiuterija suteikia žmonėms kūrimo bei darbo aplinkas bei pateikia jas kaip paslaugą. T.y. vartotojas gali tapti nuosavos aplikacijos kūrėju ir kurti ją pasinaudodamas konkretaus tiekėjo infrastruktūra, o potencialiems vartotojams platinti ją tuo pačiu interneto ryšiu, tiesiai iš tiekėjo serverių. Žinoma, kūrėjų resursai yra apriboti tam tikromis šių paslaugų galimybėmis, todėl niekas nesuteikia visiškos laisvės, bet tai tikrai geriau nei sėdėti be nieko.
5. Valdomų paslaugų tiekimas
Viena seniausių debesų kompiuterijos formų, kuria paprastai laikomos aplikacijos, nematomos galutiniam vartotojui. Primityviausi pavyzdžiai: virusų tikrinimo paslauga el. paštui ar konkrečios aplikacijos stebėjimo paslauga. Paprastai visos kompanijos, kurių produktais ar paslaugomis naudojasi interneto vartotojas, savo paslaugas valdo bei pagal poreikį teikia papildomas galimybes, tik ne apie visas jas vartotojas žino. Žinoma, kai kam didelės dalies to net ir nereikia.
Visos šios penkios išskirtos debesų kompiuterijos formos yra tik sąrašo pradžia, nes galime kalbėti apie paties interneto integraciją su „debesimi“, apie SaaS ir valdomų paslaugų hibridus, kurių dėka mes taip lengvai perkame ir užsisakome skrydžius ir t. t. Šiaip ar taip mūsų tekste išskirti punktai turėtų padėti lengviau apsiprasti su ta mintimi, kad „debesys“ internete šiandien jungia ir daro įtaką kur kas labiau nei, galbūt, atrodė.
O grįžtant prie debesų kompiuterijos tendencijų... jos yra vienos patvariausių, patikimiausių ir daugiausiai žadančių. Ypač vertinant ilguoju laikotarpiu.
