Įvairios didžiosios pasaulio kompanijos – „Amazon“, Google“, „Microsoft“ ar tas pats „Dropbox“ – investavo daugybę pinigų, kad sukurtų funkcionalią ir bet kuriam pasaulio gyventojui prieinamą viešąją „debesies“ technologijų infrastruktūrą. Ir nors ne kartą tai girdėjote, bet dar kartą paminėsime, kad būtent „debesies“ atsiradimas padarė įtaką mažėjančioms įmonių išlaidoms nuosavoms IT infrastruktūroms.
Įvairios didžiosios pasaulio kompanijos – „Amazon“, Google“, „Microsoft“ ar tas pats „Dropbox“ – investavo daugybę pinigų, kad sukurtų funkcionalią ir bet kuriam pasaulio gyventojui prieinamą viešąją „debesies“ technologijų infrastruktūrą. Ir nors ne kartą tai girdėjote, bet dar kartą paminėsime, kad būtent „debesies“ atsiradimas padarė įtaką mažėjančioms įmonių išlaidoms nuosavoms IT infrastruktūroms.
Vis dėlto ne visos įmonės gali pasikliauti viešuoju „debesiu“ dėl versle reikalaujamų ir nustatytų saugumo normų bei reikalavimų. Tačiau tai nereiškia, kad šios organizacijos peikia debesų kompiuterijos technologijų atsiradimą ir nenori jų integruoti savo IT infrastruktūroje. Priešingai, privataus „debesies“ sektoriaus augimas rodo, kad verslas jau pakankamai gerai įsisavino naujų technologijų privalumus ir palaipsniui yra linkęs pilnai pereiti prie centralizuoto debesų kompiuterijos principais paremto duomenų saugojimo organizacijos viduje.
Privačiam „debesiui“ keliami reikalavimai
Bendruoju požiūriu tarp privataus ir viešojo „debesies“ yra tik vienas esminis skirtumas. Pavyzdžiui, įmonė besinaudojanti viešosios debesų kompiuterijos duomenų saugojimo paslaugomis yra tarsi trečioji šalis, kuri perka paslaugas iš tam tikro „debesies“ paslaugų teikėjo. Tuo tarpu privataus „debesies“ atveju visa reikiama šio techninio sprendimo infrastruktūra yra prižiūrima ir valdoma vidinio IT padalinio bei yra pasiekiama tik iš įmonės vidinio tinklo.
Privačiam debesų kompiuterijos sprendimui iš viso galima išskirti penkis papildomus funkcinius reikalavimus. Būtent jie turi nemažai panašumų su viešųjų debesies kompiuterijos paslaugų teikimu, tačiau išsiskiria aiškiau apibrėžiamais tarpusavio sąveikos reikalavimais:
1) Maksimalus automatizavimas. Įprastinis duomenų saugojimas įmonės viduje anksčiau iš sistemų administratorių pareikalaudavo daug pastangų siekiant tinkamai suvaldyti kiekvieno darbuotojo duomenų „ūkį“. Tuo tarpu kartu su privataus „debesies“ atsiradimu priverstinai buvo pašalinta daugybė anksčiau reikalautų papildomų operacijų, todėl dabar tinklo administratoriai visų duomenų resursų valdymą privalo galėti atlikti tiesiog iš komandinės eilutės arba pasinaudojant aplikacijų programavimo sąsaja API.
2) Architektūros lankstumas. Kalbant apie debesų kompiuteriją visada būna minimos ir mažesnės išlaidos. Būtent dėl to privatūs debesų kompiuterijos sprendimai reikalauja, kad bendros įmonės duomenų apimties sumažėjimas ar padidėjimas neturėtų įtakos esamų paslaugų teikimui. Kitaip sakant, talpos atžvilgiu, plečiantis įmonės centralizuotiems debesų kompiuterijos principais veikiantiems duomenų centrams, neturi būti jaučiamas IT administratorių krūvio didėjimas, negali mažėti pačių serverių našumas ar I/O operacijų skaičius.
3) Modulinė architektūra. Suprantama, kad didėjantis privačiame įmonės „debesyje“ saugomų duomenų kiekis reikalaus periodiškai didinti aparatinės įrangos resursus. Būtent dėl to debesų kompiuterijos serveriai turi būti kuriami remiantis moduline architektūra, kuri leistų atnaujinti tik reikiamus komponentus, taip minimizuojant išlaidas.
4) Daugiavartotojiškumas. Akivaizdu, kad įmonės bendra „debesies“ duomenų saugojimo sistema naudojasi daugybė vartotojų. Ir nors tai tik organizacijos vidus, visiems jiems turi būti užtikrinamas duomenų saugumas ir privatumas, kuris garantuoja, kad kitas įmonės darbuotojas neturės prieigos prie tame pačiame serveryje saugomų kolegos duomenų. Analogiškai visiems įmonės darbuotojams turi būti užtikrinamas ir vienodas debesų kompiuterijos sistemos našumas, o jeigu apkrova yra ypatingai didelė, šios problemos turi būti sprendžiamos naudojant paslaugų kokybės (QoS) funkcinius sprendimus.
5) Valdymo programinė įranga. Kaip ir bet kokia šiuolaikinė tinklinė sistema, taip ir privatus „debesis“ privalo turėti lanksčią ir patikimą valdymo programinę įrangą, kuri vienu ar kitu požiūriu turi tapti bendra įmonės kompiuterinio tinklo dalimi. Žinoma, šie sprendimai yra pakankamai individualūs priklausomai nuo aparatinės įrangos gamintojo, bet faktas yra tas, kad jie būtinai turi egzistuoti.
Aparatinė įranga privačiai debesų kompiuterijai
Į debesų kompiuterijos aparatinės įrangos gamybos verslą įsitraukia vis daugiau žaidėjų. Nors pasauliniu mastu visą jų sąrašą išvardinti darosi vis sunkiau, Lietuvoje jį galima susiaurinti iki trijų pagrindinių gigantų. Žinoma, jeigu Lietuvos verslas „debesies“ technologijose parodytų aiškius gyvybės ženklus, integruotis mūsų šalyje suskubtų ir kiti gamintojai, bet šiuo metu tenka apsistoti ties „HP“, „Dell“ ir „IBM“.
„HP“ šiuo atveju savo tiek privačius, tiek viešuosius debesų kompiuterijos sprendimus platina naudodama tą pačią „Helion“ seriją, o įmonėms privatų „debesį“ leidžia realizuoti naudojant esamą „HP“ techninę įrangą, įskaitant „C7000 Blade“ serverius bei „3PAR“ duomenų saugyklas. Būtent „HP 3PAR“ platforma atitinka visus aukščiau išvardintus privačios debesų kompiuterijos reikalavimus (API, paslaugų kokybė QoS, daugiavartotojiškumas ir t. t.) bei pasižymi aparatinės įrangos plėtimo galimybėmis tiesiog naudojant programinį sprendimą „3PAR Peer Motion“.
Tuo tarpu „Dell“ privatų „debesį“ įmonėms siūlo kurti naudojant „vStart“ paketo infrastruktūrą, kuris apima kompanijos serverius ir „Compellent“ arba „Equallogic“ serijos duomenų saugyklas. Didelis „Dell“ privalumas yra tai, kad visa privačios debesų kompiuterijos valdymo infrastruktūra gali būti vykdoma ne tik per „VMware vCenter“, bet ir per „Microsoft System Center“.
Galiausiai „IBM“ visus keliamus reikalavimus privačiam „debesiui“ atitinka naudodama skambų ir šiuolaikišką „SmartCloud“ pavadinimą, apimantį visą reikalingą aparatinę ir programinę įrangą debesų kompiuterijos sprendimams realizuoti. „IBM“ sprendimas patrauklus ir tuo, kad klientams leidžia savo turimą išskirtą vietą valdyti tiesiog per naršyklę. Be to, „IBM“ taip pat pabrėžia ir tai, kad esant poreikiui kurti privačiam „debesiui“, įmonės gali naudoti ir turimas senesnės kartos duomenų saugyklas.
