Vos tik „Microsoft“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti Satya Nadella, buvo pradėta viešai ir garsiai kalbėti apie korporacijos padarytas klaidas praeityje. Naujasis generalinis direktorius tiesiog iš naujo apibrėžė „Microsoft“ misiją ir viziją bei pamažu vykdo per daugelį metų suformuoto korporacijos įvaizdžio keitimą, kurio galutinis tikslas – į debesų kompiuterijos sprendimus orientuota ir juos teikianti kompanija.
Vos tik „Microsoft“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti Satya Nadella, buvo pradėta viešai ir garsiai kalbėti apie korporacijos padarytas klaidas praeityje. Naujasis generalinis direktorius tiesiog iš naujo apibrėžė „Microsoft“ misiją ir viziją bei pamažu vykdo per daugelį metų suformuoto korporacijos įvaizdžio keitimą, kurio galutinis tikslas – į debesų kompiuterijos sprendimus orientuota ir juos teikianti kompanija.
Panašu, kad ilgą laiką didžiųjų kompanijų ignoruotų debesų kompiuterijos sprendimų bei noro ir toliau laikytis seniau suformuotų ideologijų burbulas pagaliau tikrai sprogo. Atvirai ir viešai apie savo keičiamą verslo kryptį prabilo ne tik „Dell“, bet ir toks gigantas kaip „IBM“. Ar tai reiškia, kad tikrasis „debesies“ technologijų progresas dar tik prieš akis?
„Dell“ naujasis verslo branduolys – debesų kompiuterija
Vienas didžiausių kompiuterių gamintojų „Dell“ per pastaruosius metus išgyveno daug pasikeitimų. Bene vienas svarbiausių pasikeitimų yra tas, kad bendrovės įkūrėjas Maiklas Dellas įsigijo visas „Dell“ akcijas bei taip vėl galutinai susigrąžino kompaniją ir pilnavertį jos valdymą į savo rankas.
Naujos vadovybės darbo rezultatai jau pradeda duoti pirmuosius vaisius. Būtent Briuselyje surengtoje konferencijoje Maiklas Dellas atvirai kalbėjo apie didžiules „Dell“ investicijas atliekant tinklo funkcijų virtualizavimą bei vis dažniau taikomus programinės įrangos principais paremtos architektūros naudojimą. Kaip jau buvo galima suprasti, šios investicijos „Dell“ būtinos ne tik dėl noro ir toliau konkuruoti su IT rinkos senbuviais, bet ir norint atsirėžti dalį pajamų debesų kompiuterijos rinkoje.
„Visos paslaugos keliasi į „debesį“. Duomenų centruose įsivyrauja virtualizacija, o sparčiai vykstantis skirtingų tinklinių lygmenų apjungimas tiesiog tampa taikomosiomis programomis veikiančiomis serveriuose. Ir mes visi matome, kad tokios idėjos yra taikomos vis dažniau“, – sakė Maiklas Dellas.
Be to, reikia nepamiršti, kad „Dell“ jau pernai pranešė apie savo planus daugiau nebevystyti „OpenStack“ platformos pagrindu veikiančio debesų kompiuterijos sprendimo. Vis dėlto kompanija rankų sudėjusi tikrai nesėdėjo ir po „debesies“ infrastruktūros valdymo „Enstratius“ įsigijimo aktyviai dirba prie kokybiškos ir pilnavertės sąsajos sukūrimo, kuri leistų apjungti daugelio viešojo sektoriaus debesų kompiuterijos sprendimus į bendrą produktą.
Apie vis didesnį debesų kompiuterijos vaidmenį „Dell“ veikloje aiškiai nurodo ir tas faktas, kad kompanija oficialiai patvirtino jog anksčiau jos veiklai ypatingai svarbu buvo kompiuterinės technikos ir duomenų serverių verslas, tačiau dabar dauguma įmonės platformų paremtos ir jau veikia „debesies“ architektūros principais. Būtent į tai, Maiklo Dello teigimu, verčia orientuotis ne kas kita o patys klientai, kurie vis dažniau ieško sprendimų leidžiančių realizuoti privataus ir viešo „debesies“ sprendimus.
Galiausiai reikia pridėti ir tai, kad „Dell“ netgi yra pasiryžusi aukoti ilgalaikę partnerystę su „Intel“ bei savo ateityje vystomose serverių architektūrose planuoja naudoti „ARM“ lustus. Tokiu keliu taip pat žada eiti ir kiti didieji debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjai („Amazon“, „Google“), kadangi „ARM“ architektūra garantuoja ne tik didesnį lankstumą vystant „debesies“ paslaugas, tačiau taip pat išsiskiria lustais, kurie pasižymi kur kas efektyvesnėmis energijos sąnaudomis nei „Intel x86“.
„IBM“ debesų kompiuteriją sieja su paslaugų teikimo nenutrūkstamumu
„IBM“ duomenų centrų versle yra tikrai ne naujokas. Vis dėlto debesų kompiuterijos sprendimai bendrovei šiame versle savo kritiniams ir labai svarbiems klientams leidžia garantuoti naujus informacijos pasiekiamumo standartus. Pavyzdžiui, visai neseniai „IBM“ Šiaurės Karolinoje atidarė pažangų debesies technologijos principais veikiantį duomenų centrą, kuris gali užtikrinti įmonių maksimalų teikiamų paslaugų nenutrūkstamumą.
Būtent tokiame debesų kompiuterijos centre yra derinami įvairūs dubliavimo mechanizmai bei fizinės apsaugos funkcijos, kurios, pasak „IBM“, įmonės teikiamų paslaugų neprieinamumą, įvykus sutrikimams tinkle, gali sumažinti nuo laikotarpio skaičiuojamo valandomis iki laikotarpio skaičiuojamo minutėmis.
Tai yra pasiekiama dėka sukurtos pilnavertės debesų kompiuterijos duomenų centrų stebėjimo ir valdymo infrastruktūros, kuri tiesiog realiu laiku reaguoja į tinkle vykstančius procesus bei esant reikalui gali perskirstyti reikiamus resursus, kad būtų užtikrintas reikiamas duomenų saugumas bei prieinamumas.
Kad „IBM“ žengia teisingu keliu rodo bendradarbiavimas su pasaulinio lygio mobilių mokėjimo paslaugų tiekėju „Monitise“, kuris tiesiog viešai didžiuojasi, kad gali savo klientams pasiūlyti niekuomet nesutrinkančią ir realiu laiku veikiančią atsiskaitymų sistemą.
Galiausiai reikia paminėti ir tai, kad visų šių debesų kompiuterijos principais veikiančių „IBM“ duomenų centrų plėtra dar tik prasideda. „IBM“ planuose yra numatytos net 1,2 mlrd. JAV dolerių investicijos į „debesies“ principais veikiančių duomenų centrų vystymą Europoje.
Reikia sutikti, kad „IBM“ vystoma debesų kompiuterijos plėtros pozicija atrodo tikrai labai perspektyvi. Juk vis daugiau įmonių savo informaciją saugo skaitmeninė forma, o jos prieigos galimybių sutrikimas net ir labai trumpam laikotarpiui gali būti didžiulių įmonės nuostolių pasekmė. Vis dėlto „IBM“ tokioms problemos eliminuoti sprendimus gali pasiūlyti jau dabar, o kad jų kokybės rodiklis dar labiau augs su kiekvieno naujo „debesies“ centro paleidimu taip pat puikiai suprantama.
