„Metasite Business Solutions“ vadovė: IT specialistų algos nemažės dar bent 20 metų

Lietuvos informacinių technologijų (IT) specialistai – programuotojai, sistemų analitikai, inžinieriai, sistemų architektai ir kiti – gali pasigirti 70 procentų didesniu vidutiniu atlyginimu nei dirbantieji kitose srityse. Nenuostabu: šiemet pasaulio gyventojai ir įmonės IT prekėms ir paslaugoms išleis apie 4 trilijonus JAV dolerių. Technologijų poreikis ir išlaidos joms nuolat auga, kartu – ir šių specialistų poreikis bei jų atlyginimai. Dabar Lietuvos aukštosios mokyklos kasmet paruošia 1000 IT specialistų, o jau 2016-aisiais jų mūsų rinkoje, verslininkų vertinimu, reikės bent 14 tūkstančių.

Ar tai reiškia, kad šalies IT specialistų pajamos ir toliau didės didžiuliu greičiu? Ir ar tėvams, auginantiems moksleivius, vertėtų juos kreipti IT specialybių pusėn? Šiuos ir kitus klausimus uždavėme iniciatyvos „Kam to reikia?!“ dalyvės, IT paslaugų bendrovės „Metasite Business Solutions“ vykdančiajai direktorei Indrei Chomentauskienei.

Šiandien, kai Lietuvoje į konkurenciją dėl IT srities darbuotojų įsiliejo ne tik Lietuvos įmonės, bet ir čia steigiami tarpautinių kompanijų IT ir paslaugų centrai, šios srities profesionalai išgyvena savo aukso amžių. Kaip manote, kiek jis tęsis?

Gerų IT specialistų paklausa vis labiau viršija pasiūlą – todėl kompetentingų programuotojų, inžinierių, analitikų ar projektų vadovų atlyginimai Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį išaugo daugiau nei trigubai ir jų vidurkis smarkiai viršija daugumos kitų sričių specialistų atlyginimų vidurkius.

Turėtume suprasti, kad nuolat augančią IT specialistų paklausą lemia ne tik vietinės rinkos pokyčiai, bet ir pasauliniai technologijų kaitos procesai. Situaciją taikliai apibūdino „Netscape“ įkūrėjas Marcas Andreessenas, sakydamas, kad „programinė įranga suvalgys pasaulį“: šiandieną daugelis veiklos sričių yra priklausomos nuo informacinių technologijų ir ateityje ši priklausomybė tik didės. Be to, pasaulyje – tarkime, Silicio slėnyje ar Tel Avive, – išrastos technologinės naujovės neišvengiamai daro įtaką ir Lietuvos verslui. Norėdamas neatsilikti, jis privalo nuolat keistis, tobulėti. Šiandien tokie pokyčiai be IT specialistų ir jų kuriamų sprendimų sunkiai įsivaizduojami. Sprogstamą programuotojų, inžinierių, matematikų paklausos augimą lemia visą pasaulį neatpažįstamai pakeisiantys procesai, kurie šiandien tebėra itin ankstyvoje stadijoje.

Suprantama, jei viso pasaulio šalių švietimo sistemos adaptuosis ir pradės rengti tiek programuotojų, kad šių pasiūla ims atitikt paklausą ar net ją viršys, programuotojų atlygio augimas sustos. Tačiau matant, kokiu greičiu šiandien auga programuotojų poreikis ir kaip lėtai ir vangiai žengiami žingsniai, kurie leistų iš esmės padidinti jų pasiūlą, akivaizdu, kad programuotojų trūkumas artimiausius dvidešimt ar trisdešimt metų išliks ir greičiausiai net didės.

Paklausa geriems IT specialistams Lietuvoje jau suformuota, bet ar pasirinkusieji studijas mūsų šalyje pajėgūs gauti gerą, rinkai reikalingą šios srities išsilavinimą?

Universitetuose vis dar trūksta praktinių įgūdžių lavinimo, kai kurios studijų programos atsilieka nuo dabartinių verslo reikalavimų. Tai matau iš jaunų žmonių, kuriuos mes primame praktikai ar įdarbiname – juos reikia paruošti, toliau ugdyti, suteikti versle įprastų žinių, kurių mokymo įstaigose niekas tiesiog nedėsto.

Kita vertus, Lietuvos švietimo sistema patiria didžiulį konkurencinį spaudimą dėl to, kad jauni žmonės išsilavinimo gali siekti ne tik valstybinėse mokymo įstaigose ir ne tik Lietuvoje, tai reiškia, kad ji tobulės. Be to, kone visa žinių ugdymui reikalinga medžiaga prieinama internete, tad žingeidus studentas pats turi daug galimybių pralenkti net kai kurių dėstytojų kompetencijas.

Moksleiviams ir jų tėvams informacinių technologijų sritis dažnai atrodo nepatraukli ir nesuprantama tylių akiniuotų vyrukų teritorija. Ar šis stereotipas pagrįstas ir ar jis turėtų keistis?

Visų pirma, tokia „IT specialisto“ specialybė neegzistuoja. Galima kalbėti apie tai, kaip atrodo programuotojo, kompiuterinės grafikos dizainerio, kokybės užtikrinimo inžinieriaus, sistemų architekto ar IT projektų vadovo karjera – pastarieji neretai būna baigę ne informacinių technologijų, bet komunikacijos ar vadybos mokslus. Visos šios sritys yra labai skirtingos, reikalaujančios įvairių kompetencijų, todėl nuomonė, kad IT domisi tik akiniuoti vyrai - visiška netiesa. Kiekvienais metais moterys vis drąsiau renkasi IT sektorių dėl gero atlyginimo ir lankstesnio darbo laiko planavimo galimybių. Mūsų įmonės pavyzdys tai puikiai iliustruoja: turime 45 proc. darbuotojų merginų ir 55 proc. vaikinų.

Svarbu suprasti, kad ne tik stereotipai, bet ir viskas, ką matome su IT susijusiose srityse šiandien, tėra pradžia ir viskas sparčiai kinta. Ateityje programinė įranga įsiskverbs į daugumą mūsų gyvenimo sričių taip, kaip šiandien dar negalime įsivaizduoti. Todėl teisus yra dokumentikos kūrėjas Douglas Rushkoffas, pasakęs, jog ateityje tie, kurie programuoja, valdys tuos, kurie vartoja. Didžioji Britanija pirmoji pasaulyje mokyklose įvedė privalomas Informacinių technologijų pamokas visų klasių – pradedant nuo pirmosios – mokiniams. Esu įsitikinusi, kad algoritmavimo ir programavimo pradmenys – tai naujas bazinis įgūdis, jau šiandien būtinas tiek pat, kiek mokėjimas rašyti ir skaičiuoti. Tik suprasdami programavimą galėsime įvairiose srityse geriau išnaudoti IT teikiamas galimybes, net jeigu ir nesiruošiame siekti karjeros Informacinių technologijų srityje.

Susidomėjimą ir įgūdžius potencialiems IT profesionalams reikia skiepyti ne studijų metais, o dar anksčiau. Mes, kaip vienas iš jų darbdavių, norime tai paskatinti, todėl prisijungėme prie „Swedbank“ ir „Omnitel“ inicijuotos profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“. Ne tik drąsiai važiuojame į šalies mokyklas pasakodami apie tai, koks yra realus IT specialistų darbas. Dar ir padėjome „Kam to reikia?!“ sukurti platformą, suteikiančią galimybę vaikams dar mokyklos suole išgirsti apie įvairias profesijas. Per ją Lietuvos ir tarptautinės įmonės gali nuotoliniu būdu vesti pamokas mokiniams, kuriose šie aktyviai dalyvauja, užduoda klausimus ir bendrauja su jas vedančiais savanoriais. „Kam to reikia?!“ taip pat suteikia galimybę moksleiviams apsilankyti ar net praleisti darbo dieną įmonėje – tai taip pat esame išbandę, ir manau, kad tai vienas geriausių būdų užtikrinti žingeidžių ir gabių vaikų norą siekti profesinės sėkmės.

Ačiū Jums už pokalbį.