„Geležis“ (Hardware) debesiui vis dar labai svarbi. Visų pirma, kalbėdami apie „geležį“, įsivaizduojame geležinę spintą su lentynėlėmis, prikrautomis galingiausių serverių, kasos laidų, blyksinčių lempučių ir milžiniškos salės su dar didesniais ventiliatoriais. Tai – duomenų centro vaizdas, kuris dabar mums tiesiogiai asocijuojasi su debesimi ir visomis programomis bei duomenimis. Tačiau ateitis priklauso ne jiems.
„Geležis“ (Hardware) debesiui vis dar labai svarbi. Visų pirma, kalbėdami apie „geležį“, įsivaizduojame geležinę spintą su lentynėlėmis, prikrautomis galingiausių serverių, kasos laidų, blyksinčių lempučių ir milžiniškos salės su dar didesniais ventiliatoriais. Tai – duomenų centro vaizdas, kuris dabar mums tiesiogiai asocijuojasi su debesimi ir visomis programomis bei duomenimis. Tačiau ateitis priklauso ne jiems.
Ir net ne dabartinėms stilingiausioms debesies dėžėms (pavyzdžiui, „Ubuntu Orange Box“) ar lyg iš kosminio laivo nukniauktiems serveriams. Šiuo metu prasidėjo nedidelių „geležiukų“ era. Jiems ir priklauso debesies ateitis. Tie verslininkai, kurie sugebės tinkamai išnaudoti mažuosius „geležiukus“, karaliaus ateityje vietoje IBM, „Amazon“. Bet ne „Google“. Kodėl ne „Google“? Sužinosite kiek vėliau.
Pagrindinės debesies plėtros problemos yra kelios:
- Interneto ryšio trikdžiai arba jo nebuvimas;
- Interneto ryšio perdavimas į atokesnes vietoves;
- Kompiuterinės įrangos kaina;
- Valdymo sudėtingumas;
- „Geležies“ dydis ir transportavimo sunkumai.
Šias problemas sprendžia mažieji „geležiukai“, kuriems numatoma labai šviesi ateitis.
Sherylbox. Tai stilinga maža dėžutė, kurios pagrindinis tikslas – sukurti lengvai valdomą privatų debesį tiesiog namuose. Ji sukurta mažojo „Raspberry Pi“ kompiuterio pagrindu, kuris ir šiaip gali būti nesunkiai panaudojamas bet kokiam debesiui kurti. Turite „Sherylbox“ ir dar keletą viešojo debesies paslaugų? Tai jau hibridinis debesis, kuris gali būti puikiai pritaikomas ir smulkiam verslui. Nereikia jokių serverinių, jokių patalpų – kur keliaujate jūs, ten ir pasiimate savo debesį. Šis sprendimas itin patogus nedidelėms komandoms, kurios neturi nuolatinių darbo vietų. Dabar jos irgi dirba panašiai, tik nesinaudoja privačiu debesiu, o viską daro viešajame.
„Plyta“. Tai nestilinga maža dėžutė, kurią kūrėjai vadina tiesiog „Plyta“ (Brick). Jos paskirtis – užtikrinti interneto ryšį vietovėse, kur nėra elektros, bet veikia GSM ryšys. Tai bevielio ryšio maršrutizatorius, skirtas itin ekstremalioms sąlygoms. Be pertraukos dirbant interneto ryšį užtikrina 8–10 valandų, taigi, debesį pasiekti ir dirbti galima nors ir džiunglėse ar dykumoje. Tiesa, interneto ryšys bus pagal tos vietovės GSM ryšio tarifus, o tai gali būti gana brangu. Projektą kūrė afrikiečiai, kuriems ši problema itin opi.
Projektas „Loon“. Arba kitaip – balionai interneto ryšio perdavimui. Šį projektą kuria ir palaiko „Google“ ir tai ne vienintelis jos projektas panašia linkme. Neseniai Pietų Afrikos Respublikoje dirižablis turėjo perduoti (arba sustiprinti) televizijos, o taip pat ir interneto ryšio signalus. Bet grįžkime prie balionų. Jų veikimo principas paprastas – į 20 km. aukštį iškeliamas balionas, su specialiu maršrutizatoriumi. Interneto tiekėjas duoda signalą į arčiausiai esantį balioną, kuris perduoda signalą kitam balionui, o tolimose vietose esantys gyventojai ryšį gaudo jau iš baliono, netoli jų su specialia antena. Baliono maršrutizatorius maitinamas saulės energija. Ar tai saugu? 20 kilometrų aukštyje lėktuvai neskraido, nėra debesų ir uraganų, tik oro srovės, nešančios balionus į vieną ar kitą pusę. Šie balionai niekam netrukdo, todėl jie yra visiškai saugūs ir nebrangūs. Kaip tai prisidėtų prie debesies plėtros? Tiesiog interneto ryšys atsirastų dykynėse ir mažai apgyvendintose vietose, kur antžeminius ryšio perdavimo tinklus statyti yra ekonomiškai nenaudinga. Tai didžiuliai plotai Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje, įvairiose salose vandenynuose ir t t. Ten gyvena apie 3–4 milijardus žmonių, todėl interneto ryšys šiuose regionuose daug ką pakeistų – tiek verslo aplinką, tiek žmonių gyvenimą.
„Chromebook“ ir planšetiniai kompiuteriai. Kiek kainuoja normalus kompiuteris? 1500–2000 litų. Kiek normalus planšetinis kompiuteris? 1000–1500 litų. Kokia mėnesinė alga? 700–1000 litų. Keista, bet net Lietuva papuola į tą grupę šalių, kur kompiuterio neišgali įsigyti daugybė žmonių (nesiskolindami). O ką jau sakyti apie neturtingas Afrikos ir Azijos šalis, kur su 10 litų galima pamaitinti visą 5 asmenų šeimą kelias dienas? Debesies plėtrai trukdo kompiuterių nebuvimas. Už 100 dolerių galima susikompiliuoti jau minėtą „Raspbery Pi“ kompiuterį su 2,8 colių įstrižainės LED ekranu, tačiau tai nebėra aktualu, nes 7 colių įstrižainės planšetinis kompiuteris su „Android“ OS kainuoja vos 40–50 dolerių. Pilnavertis nešiojamas kompiuteris kainuoja 199 dolerius. Tai „Chromebook“ kompiuteris, kuris tinkamas ne tik naršymui internete, bet ir darbui debesies programomis (aišku, „Google“). Ateityje tiek planšetinis kompiuteris taps dar labiau pritaikytas darbui (klaviatūrą pridėti galima už papildomą mokestį), todėl 50–100 dolerių (130–260 Lt) vertės kompiuteris bus prieinamas visiems. Debesies plėtrai tai turės dar didesnę įtaką, nes dar daugiau žmonių išmoks naudotis debesies tarnybomis. Išsivysčiusiose šalyse klientais taps ne tik įmonės, ar suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai – reikės ir jiems kažką naudingo ir įdomaus pasiūlyti, tad darbo čia bus ne tik kompiuterių pardavėjams, bet ir programėlių kūrėjams. Lietuvoje pigiausi planšetiniai yra už 150 Lt, tad viskas čia atsiremia jau nebe į kainą, o į debesies paslaugų populiarinimą.
Interaktyvūs akiniai. Pirmiausiai turima omenyje „Google Glass“ projektas, tačiau jie tikrai ne vieninteliai, galintys pagaminti akinius, kurie visus duomenis imtų iš debesies. Ateityje visi paprasti akiniai gali būti su dabartinėmis „Google Glass“ funkcijomis – kamera, interneto ryšiu ir valdymu balsu. Debesiui tai turi taip pat nemažai įtakos, nes čia prasideda nauja era – „Internet of Things“. Tai yra daiktai, kurie tarpusavyje gali bendrauti interneto ryšiu, o visi duomenys saugomi debesyje. Kalba eina ne tik apie akinius, bet ir apie šaldytuvus, dulkių siurblius, namų klimato kontrolės sistemas (taip, turime omenyje „Google Nest“), automobilius, jau nekalbant apie laikrodžius.
Pradžioje minėjome, kad „Google“ debesies plėtra neaplenks. Ne be reikalo, juk 3 iš 5 „geležiukų“ priklauso būtent jiems. Jau rašėme, kad Google gali būti vadinamas naujuoju „Skynet“ – korporacija iš „Terminatoriaus“ filmų, o priežastis yra ta, kad labai daug finansų investuojama į tokius sprendimus, kurie dar visai neseniai buvo mokslinės fantastikos romanuose. Debesis šiems „žaisliukams“ atveria naujas galimybes ir keičia mūsų kasdieninį pasaulį. Ar jūs pasiruošę pamatyti ateitį jau dabar?
