Žaidimų kūrimo industrija šiuo metu išgyvena revoliucinius laikus, o tai patvirtina ypatingai sparčiai vykstantis progresas. Nors žaidėjus nustebinti darosi vis sunkiau, garsiausioms žaidimų kompanijoms tai vis dar pavyksta padaryti. Galbūt netgi galime pasakyti, kad jie yra priversti tai padaryti dėl ypatingai sparčiai tobulėjančių aparatinės įrangos galimybių.
Žaidimų kūrimo industrija šiuo metu išgyvena revoliucinius laikus, o tai patvirtina ypatingai sparčiai vykstantis progresas. Nors žaidėjus nustebinti darosi vis sunkiau, garsiausioms žaidimų kompanijoms tai vis dar pavyksta padaryti. Galbūt netgi galime pasakyti, kad jie yra priversti tai padaryti dėl ypatingai sparčiai tobulėjančių aparatinės įrangos galimybių.
Vis dėlto bendras procesas rodo, kad galutiniu rezultatu lieka patenkinta visa žaidimų industrija – tiek žaidėjai, tiek žaidimų kūrėjai. Vieni iš jų kas metus gali džiaugtis didėjančiais pardavimais ir nuolatos augančiu pelnu, o kiti naujomis ir dar nematytomis sukurto virtualaus pasaulio galimybėmis. Tuo pačiu tokie žaidimai įkvepia visą industriją naujoms idėjoms ir sveikai konkurencijai.
Bene geriausiai šio reiškinio rezultatą atskleidžia vienas naujausių žaidimų „Watch Dogs“, apie kurį jau ne kartą kalbėta, tačiau unikalus žaidimas nusipelno atskiro pristatymo. Tai unikalios kategorijos klasei priskiriamas ir nuo 2009 metų „Ubisoft“ bendrovės kurtas žaidimas. Įdomu tai, jog „Ubisoft“ kompanija buvo taip rimtai nusiteikusi, jog „Watch Dogs“ išleidimas 2013 metais buvo atidėtas vien dėl to, kad iš esmės užbaigtas žaidimas būtų dar kartelį nuodugniai ištestuotas ir patobulintas.
Nors išleidimo datos nukėlimas žaidimų industrijoje yra gana įprastas reiškinys, tačiau ne visiems net ir po to pavyksta pasiekti tai, ką įrodė „Ubisoft“ ir jų kūrinys „Watch Dogs“. Čia galima paminėti 2014 metų išankstinių naujų žaidimų užsakymų rekordą, pirmosios dienos pardavimų rekordą, kuris leidžia tapti „Watch Dogs“ greičiausiai parduodamu „Ubisoft“ žaidimu istorijoje, o taip pat pridėti 4 milijonų kopijų pardavimus jau pirmąją savaitę.
Tokiam rezultatui pasiekti tikrai neužtenka vien geros žaidimo grafikos ar didelių investicijų marketingui. Žaidėjus taip pat turi sudominti ir žaidimo siužeto linija, o tai ypatingai aktualu kaip kalbame apie visiškai naujos kategorijos ir dar nematyto siužeto ir galimybių žaidimus.
Siužeto vingiai
„Watch Dogs“ žaidėjus nukelia į netolimą ateitį bei Čikagą – miestą, kuris yra pilnai automatizuotas ir techniškai labai pažangus bei išprusęs. Šis miesto progresas yra siejamas su „ctOS“ operacine sistema, kuri yra naudojama valdyti visiems mieste žinomiems elektroniniams įrenginiams, pradedant durų užraktais ar kameromis ir baigiant įvairiomis duomenų saugyklomis ar eismo kontrolės sistemomis.
Šiuo metu spartus elektroninės įrangos skaičiaus augimas ir veiksmų automatizavimas yra gana kasdieniškas bei suprantamas, tačiau „Ubisoft“ šalia šio dabartinio kasdieniškumo, beveik prieš penkerius metus sugebėjo įžvelgti ir dėl to galintį kilti pavojų. Čia kalba eina ne apie ką kita, bet apie elektroninių įrenginių pažeidžiamumą virtualioje erdvėje bei galimus programišių išpuolius. Nors tai tik sutapimas, bet 2013 metų pabaigoje ir 2014 pradžioje programišių išpuolių skaičius pastebimai išaugo, o jų metu buvo tiek paviešinta ypatingai konfidenciali informacija, tiek sutrikdytas organizacijų darbas ir t. t.
Būtent šalia aktualios pasaulinės skaitmenizavimo temos „Watch Dogs“ žaidime yra pridedama ir augančios programišių įtakos bei jų sumanaus intelekto tema. Pagrindinis „Watch Dogs“ herojus – profesionalus programišius Aidenas Pearceas, kuris savo žinias paverčia universaliu ginklu. Tai suteikia galimybę žaidėjams tiesiog naudojant Aideno išmanųjį telefoną valdyti ir manipuliuoti ateities Čikagos miesto elektroninio tinklo infrastruktūros ištekliais, kurie yra priklausomi nuo jau minėtos „ctOS“ operacinės sistemos.
Toks sukurtas „Ubisoft“ bendrovės „Watch Dogs“ žaidimo scenarijus kol kas dar turi nemažai fantastikos elementų, tačiau tuo pačiu santykinai gvildena realiai didėjančią privatumo ir saugumo problematiką globaliame tinkle. Šį faktą patvirtina ir „Ubisoft“ bendradarbiavimas „Watch Dogs“ kūrimo metu su „Kaspersky Lab“ ekspertų komanda. Būtent jų sukaupta patirtis buvo panaudojama tiek žaidime integruojant nuo „ctOS“ operacinės sistemos darbo priklausančią ateities Čikagos miesto tinklo infrastruktūrą, tiek stengiantis atkartoti kuo tikroviškesnį programišių elgesį ir būdą.
„Watch Dogs“ neretai bandomas palyginti ir su puikiai žinoma „Grand Theft Auto“ žaidimų serija. Reikia sutikti, kad tam tikrų panašumų tikrai atrasime, nes žaidėjui abiem atvejais yra suteikiama praktiškai neribota laisvė didžiuliame mieste. Jame galima rasti tiek daugybę pašalinių misijų, tiek kito pobūdžio veiklos. Vis dėlto „Watch Dogs“ išsiskiria tuo, kad pagrindinių misijų čia tikrai nepavyks pereiti vien su pistoletu rankoje nepasitelkiant tam tikros iš anksto numatytos logikos. Žaidėjas praktiškai visuomet bus priverstas panaudoti ir profesionalaus programišiaus Aideno sugebėjimus manipuliuoti „ctOS“ operacine sistema, kuri valdo visą sukurto virtualaus ateities Čikagos miesto elektroninę infrastruktūrą.
Taigi, pavyzdžiui, jeigu misijos metu reikės gauti prieigą prie tam tikro tipo slaptų duomenų, visų pirma žaidėjas privalės gerai ištyrinėti jam svarbią teritoriją įsilauždamas į stebėjimo kamerų sistemą. Vėliau siekiant nukreipti apsaugos dėmesį gali tekti sukelti kokį nors fiktyvų įvykį, pavyzdžiui, susijusį su elektros instaliacija. Galiausiai gali tekti imtis apsaugos eliminavimo, tačiau tikėtina, kad apie teritoriją surinkta informacija padės tai atlikti kur kas intelektualiau bei lengviau.
Malonios staigmenos
Tampa akivaizdu, kad programišiaus įgūdžių pasitelkimas „Watch Dogs“ dažniausiai bus tiesiog privalomas. Šias Aideno savybes galima išnaudoti ir paprastai klajojant po miestą. Tokiu būdu žaidėjui leidžiama ne tik valdyti elektroninę miesto infrastuktūrą, bet ir suteikiama galimybė brautis į kitų šiame mieste gyvenančių žmonių privatų gyvenimą. Nors šie užsiėmimai neįtakoja bendrojo „Watch Dogs“ scenarijaus, tačiau suteikiama laisvė žaidėjams leidžia išvengti misijų vykdymo monotonijos, o taip pat prailgina bendrą mėgavimosi įsigytu žaidimu laikotarpį.
Šių aptartų ir bet kada laisvai pritaikomų programišiaus savybių panaudojimas svarbiausią reikšmę ir svarbą įgauna daugelio žaidėjų (angl. multiplayer) režime. Įsivaizduokite, kad tai ką jūs darėte su virtualiai emuliuotais miesto gyventojais žaisdami vieno žaidėjo režime (angl. single-player), dabar su jumis gali daryti bet kuris kitas „Watch Dogs“ žaidėjas. Įdomiausia yra tai, kad viskas vyksta toje pačioje aplinkoje (žemėlapyje), todėl įgyti gebėjimai ir pažintis su ateities Čikagos miestu vieno žaidėjo režime, tikrai pravers ir suteiks pranašumo prieš kitus realius oponentus daugelio žaidėjų režime.
Apibendrinant galima pasakyti, kad „Watch Dogs“ populiarumas tarp žaidėjų ir geri daugumos apžvalgininkų įvertinimai nėra šiaip sau atsitiktinumas. Netgi galima teigti, kad „Ubisoft“ žaidimo „Watch Dogs“ sėkmę automatiškai užprogramavo akcentuodama, kad siekia ypač aukštos kokybės kaip tai daro „Rockstar“ su savo elitine žaidimų serija „Grand Theft Auto“. O jeigu dar pridėsime daugumos žaidėjų ir apžvalgininkų nuomonę, jog „Watch Dogs“ santykinai apjungia ir „Splinter Cell“ bei „Assassin's Creed“ žaidimų galimybes, tačiau pasižymi dar nematytu ir unikaliu scenarijumi. Šie žaidimų pavadinimai yra pakankamai gerai žinomi net ir tiems, kurie praktiškai nesidomi šiuolaikine žaidimų industrija. Taigi šių tarsi etalonais tapusių žaidimų kombinacija leidžia žaidėjui iškarto sukurti tam tikrą pasitikėjimo jausmą bei skatina išbandyti ir „Watch Dogs“.
„Watch Dogs“ oficiali prekyba pasaulinėse rinkose „PC“, „Xbox One“, „Xbox 360“, „PS4“, „PS3“ bei „Wii U“ platformoms prasidėjo gegužės 27 dieną, o šiuo metu jis jau pasiekė ir Lietuvą.
