Dar prieš keletą metų dauguma pasaulio kompanijų gana skeptiškai žiūrėjo į debesų kompiuterijos paslaugas. Pagrindinė to priežastis – nepasitikėjimas nutolusiomis duomenų saugyklomis bei potenciali ten saugomų duomenų praradimo bei nutekėjimo trečiosioms šalims rizika. Tačiau įvairios apklausos ir tyrimai rodo, kad situacija sparčiai keičiasi. Taigi, versle vis dažniau ir dažniau debesų kompiuterijos resursais pradeda naudotis tiek mažos, tiek didelės įmonės.
Dar prieš keletą metų dauguma pasaulio kompanijų gana skeptiškai žiūrėjo į debesų kompiuterijos paslaugas. Pagrindinė to priežastis – nepasitikėjimas nutolusiomis duomenų saugyklomis bei potenciali ten saugomų duomenų praradimo bei nutekėjimo trečiosioms šalims rizika. Tačiau įvairios apklausos ir tyrimai rodo, kad situacija sparčiai keičiasi. Taigi, versle vis dažniau ir dažniau debesų kompiuterijos resursais pradeda naudotis tiek mažos, tiek didelės įmonės.
Pavyzdžiui, „Gartner“ atliktas tyrimas rodo, kad šiemet duomenų centrų verslas išgyvens ne pačius geriausius laikus, nes „debesų“ paslaugos klientams tampa vis labiau patrauklios ir, svarbiausia, pigesnės.
Tuo tarpu debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjo „Rackspace“ atlikta apklausa atskleidžia, kad įmonių IT vadovai versle nori naudoti ir viešuosius, ir privačius „debesies“ sprendimus. Analogiškas tendencijas taip pat numato kitas „Gartner“ tyrimas. Jame teigiama, kad iki 2017 metų pabaigos daugiau nei pusė įmonių naudos hibridinius debesų kompiuterijos sprendimus.
Kodėl įmonėms reikia hibridinių „debesies“ sprendimų?
Hibridiniai debesų kompiuterijos sprendimai bet kokio dydžio įmonei atveria žymiai platesnes šio tipo paslaugų pritaikymo galimybes. Kitaip sakant, ne kiekviena įmonė nori ir gali leisti sau naudoti visiškai viešą „debesies“ sprendimą dėl saugumo sumetimų. Tačiau mažai kam yra tinkamas ir visiškai uždaras bei privatus šių paslaugų teikimo modelis. Tiesiog visiškas uždarumas trukdo greitai judėti duomenims ir informacijai tarp skirtingų padalinių, klientų ar partnerių.
Nors iš pažiūros hibridinis debesų kompiuterijos modelis įmonių infrastruktūroje gali pasirodyti gana sudėtingas, iš tikrųjų taip tikrai nėra. Pavyzdžiui, programinė įranga ir duomenys, kurie reikalauja didelio saugumo (finansinės operacijos ir t. t.), turėtų būti laikomi privačiame „debesyje“, siekiant sumažinti įmonės tinklo pažeidžiamumą. Tačiau visa kita, kas nereikalauja ypatingo saugumo, gali būti laikoma viešame „debesyje“.
Naudotis tiek viešaisiais, tiek privačiais „debesies“ sprendimais yra labai naudinga finansiškai. Jeigu privačių serverių išlaikymas ir priežiūra yra santykinai brangi, tai viešosios „debesų kompiuterijos“ paslaugos sparčiai pinga. Pasirinkus hibridinį debesų kompiuterijos sprendimą ir tinkamai nusprendus kur kokie duomenys ir informacija turi būti saugoma, tikrai galima pastebėti sumažėjusias išlaidas įmonės IT biudžete.
Kitas ypatingai naudingas hibridinio modelio naudojimo aspektas – galimybė padidinti bendrą įmonės tinklo saugumą ir patikimumą. Pavyzdžiui, tai leidžia ne tik sumažinti privačių serverių apkrovą, tačiau ir garantuoja, jog gedimo ar nelaimės atveju bus prarasta tik dalis įmonės duomenų.
Privatūs „debesies“ sprendimai taip pat reikalingi
Rimtų saugumo spragų viešajame „debesyje“ dar nebuvo pastebėta, tad daugelis įmonių vis dažniau šias paslaugas mieliau renkasi dėl jų mažos kainos.
Vis dėlto, kad privatūs debesų kompiuterijos sprendimai neišnyks – faktas. Tiesiog tam tikros institucijos negali laikyti atitinkamos informacijos viešajame „debesyje“ dėl valstybės numatytų reglamentų. Bene labiausiai tas jaučiamas finansų sektoriuje. Čia tiesiog privaloma maksimali duomenų apsauga, kurią realiausia užtikrinti informaciją saugant tik organizacijos viduje.
Hibridiniai sprendimai – labiau „draugiški“ gamtai
Reikia sutikti, kad nuolat gvildenamos temos apie technologijų žalą gamtai, skatina daugumą kompanijų kurti „draugiškos“ gamtai įmonės įvaizdį. Tą sėkmingai galima pradėti įgyvendinti versle naudojant debesų kompiuterijos paslaugas ir sprendimus.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, „debesies“ sprendimai leidžia sumažinti įmonės išlaidas, taip pat gali pasitarnauti kaip taršos mažino priemonė (didelių serverių masyvų išskiriama šiluma gali būti panaudojama kitų patalpų šildymui). Be to, rinkoje taip pat yra pavyzdžių kaip hibridinių debesų kompiuterijos sprendimų naudojimas įmonėms padėjo gauti „žaliosios“ įmonės sertifikatus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad bendras debesų kompiuterijos paslaugų poreikis tarp įmonių didėja, o siūlomų sprendimų spektras sparčiai plečiasi. Kol kas yra sunku pasakyti kurie „debesies“ sprendimai (privatūs ar vieši) taps dominuojančiais kuriamoje hibridinėje rinkoje. Tačiau spartus šio tipo paslaugų poreikio augimas į šį klausimą turėtų atsakyti jau artimiausiu metu.
