BYOD: darbuotojai dirba daugiau

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad BYOD darbuotojas dirba bent 2 valandomis ilgiau ir per dieną parašo 20 laiškų daugiau, nei įprastai dirbantysis. Vienas iš trijų BYOD darbuotojų el. paštą pasitikrina prieš pradėdamas darbą. Trys iš keturių IT administratorių pritaria minčiai, kad BYOD yra efektyvesnis darbo būdas. Tačiau BYOD turi ir trūkumų... Bet apie viską iš pradžių.

Kas yra BYOD?

BYOD yra angliškas sutrumpintas Bring Your Own Device terminas. Tai darbo būdas, tam tikra politika, kai darbuotojas gali dirbti su savo darbo priemonėmis – nešiojamu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu.

Naujausias šios srities išradimas – nedidelis kištukas su Wi-Fi, kuris jungiamas į išmaniuosius televizorius per HDMI jungtį ir tokiu būdu, prisijungus prie interneto, nesunkiai galima dirbti, turint tik televizorių (ir bevielę pelę su klaviatūra). Taigi, prie nešiojamų įrenginių prisideda ir šiuolaikiniai televizoriai, kuriuos nesunkiai galima paversti darbo įrankiu, pavyzdžiui, per komandiruotę viešbučio kambaryje.

Norint dirbti keliais skirtingais įrenginiais, darbą reikia sustyguoti taip, kad visi duomenys būtų laikomi „debesyje“, juos bet kada būtų galima pasiekti. Taip pat „debesyje“ turi veikti ir tam tikros darbui reikalingos programos, pavyzdžiui, el. paštas, biuro programų paketas, projektų valdymas, CRM ir kitos verslo valdymo sistemos. Jei viskas sutvarkyta tinkamai, nesvarbu, kokį prietaisą naudoja darbuotojas – jis dirba sau įprastoje aplinkoje.

BYOD pliusai ir minusai

BYOD darbo principų privalumai yra keli. Kaip ir trūkumai, todėl dar daug įmonių svarsto tokias galimybes, tačiau realiai nieko nedaro, kad ši politika būtų įgyvendinama įmonės viduje.

Pliusai

• BYOD darbuotojai dirba efektyviau;
• Nereikia investuoti į techninę įrangą, nes viskas yra paties darbuotojo;
• Reikalingi „debesies“ sprendimai yra pigesni, nei pilnos programų versijos;
• Darbuotojai yra pasiekiami savaitgaliais ir per atostogas, tad kitų komandos narių darbas nestringa taip dažnai;
• Nereikia įrenginėti ir išlaikyti darbo vietos.

Minusai

• Nesaugu, nes darbui naudojami menkai apsaugoti arba iš viso nemokami Wi-Fi tinklai;
• Gali kilti problemų su tam tikrų programų suderinamumu (pvz., „Flash“ problemos iOS prietaisuose, „Skype“ neveikia „Blackberry“ telefonuose ir pan.);
• Galimi trukdžiai pametus prietaisus, uždelsimai ir vėlavimai per tą laiką, kol bus įsigyti nauji;
• Galimybė bet kada išjungti visus prietaisus, dėl ko darbuotojas tampa nebepasiekiamas itin svarbiais momentais;
• Tie patys prietaisai ir paskyros naudojami ir darbui ir asmeniniams reikalams.

Apibendrinant yra akivaizdu, kad pliusai susiję su efektyvumu, o minusai – su saugumu. Jei darbas yra su jautriais duomenimis, tai gali būti pagrindine priežastimi, dėl kurios BYOD politika įmonėse nėra toleruojama, nepaisant akivaizdaus efektyvumo ir ekonominės naudos.

Ar BYOD naudojama Lietuvoje? Taip, tam tikruose segmentuose tokia koncepcija labai paplitusi, ir ne tik dėl mados ar lankstumo, ar vadovo novatoriškumo. Dažnai tai pavienių verslininkų darbo būdas, tačiau ši politika pritaikoma ir smulkiajam verslui.

BYOD principu dirba vertėjai, tekstų kūrėjai, žurnalistai, pardavėjai, konsultantai ir t. t. Tai tos profesijos, kurios neturi priėjimo prie itin svarbių įmonės duomenų. Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje saugumas yra prioritetas Nr. 1, todėl daugelis įmonių nepritaria BYOD politikai, arba pritaria tik iš dalies, dažniausiai oficialių atostogų ir komandiruočių metu.

BYOD ir debesų kompiuterija

Pradėkime nuo to, kad darbui reikalingi duomenys yra laikomi „Dropbox“, „Google Drive“, „OneDrive“ ir kitose mokamose ir nemokamose talpyklose.

BYOD yra gana glaudžiai susijęs su viena debesų kompiuterijos technologija – DaaS (Desktop as a Service).

Tai reiškia, kad darbuotojui per savo įrenginius reikia pasiekti tik tam tikrą paskyrą, kurioje jau yra visi reikalingi įrankiai jo darbui. Taip pat BYOD yra susijęs su „debesies“ biuro programomis.

Jei el. paštą galima tikrinti per „Gmail“, „Yahoo“, „Outlook“ paskyras naudojantis paprasčiausia naršykle, tai „Google Docs“, „Office 365“ turi būti diegiami specialiai pagal darbuotojo poreikius. Taip pat darbui dar naudojamos ir papildomos komunikacijos priemonės – „Skype“ ir kiti susirašinėjimo ir balso perdavimo įrankiai. Visa tai, labai glaudžiai susiję su debesies technologijomis.