Pasaulinis piratavimo lygio tyrimas parodė, kad 2005 metais nelegaliai naudojamų kompiuterių programų dalis Lietuvoje sumažėjo iki 57 proc., o pasaulyje išliko nepakitusi ir siekia 35 proc. Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo aptikta nelicencijuotų programų už beveik 100 tūkst. litų.
Pasaulinį piratavimo lygio tyrimą jau trečius metus atlieka tarptautinė rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC). Jo metu nustatoma, kokia rinkoje esančių kompiuterių programų dalis yra naudojama neteisėtai. 2005 m. studija atskleidė, kad pernai visose trijose Baltijos šalyse nelegalus kompiuterių programų naudojimas smuktelėjo 1 proc. Lietuvoje ir Latvijoje jis buvo 57 proc., Estijoje kiek mažesnis – 54 proc.
„Tyrimo duomenimis, nedidelį piratavimo lygio kritimą mūsų regione lėmė išaugę kompiuterių su iš anksto įdiegta licencijuota programine įranga pardavimai, tarp jų ir ypač ženkliai ūgtelėjusi prekyba nešiojamais kompiuteriais. Taip pat tam tikrą teigiamą postūmį suteikė vartotojų švietimas, kurį vykdome jau ne vienerius metus“, – teigia „Verslo programinės įrangos aljanso“ prezidentas Ervinas Leontjevas.
Rytų ir Vidurio Europos regionas išlaiko aukščiausią piratavimo lygį pasaulyje, kuris siekia net 69 proc. Tiesa, per metus šis rodiklis sumažėjo 2 proc. Žemiausias nelicencijuotų programų naudojimas užfiksuotas Šiaurės Amerikoje – 22 proc.
Pernai santykinis nelegalių programų įsigijimas gan ženkliai mažėjo besivystančiose rinkose, kurių piratavimo mastai tradiciškai itin dideli. Rusijoje, Ukrainoje, Kinijoje vos per metus piratavimo rodikliai nukrito 4–6 proc. Tyrimą atlikę analitikai tai sieja su aktyviomis visuomenės informavimo akcijomis, didesniu vyriausybės dėmesiu intelektinei nuosavybei ir sparčiu ekonomikos augimu. Vis dėlto didžiausiose programinės įrangos naudotojose – JAV, Vakarų Europoje ir Japonijoje – piratavimas nemažėjo ir tokiu būdu stabilizavo pasaulinius rodiklius.
Išanalizavusi 3 metų tyrimų rezultatus kompanija IDC nustatė, kad piratavimo lygio pokyčiams didžiausios įtakos turi keleto veiksnių kombinacija: teisinės praktikos griežtumas, naujų kompiuterių vartotojų grupių atsiradimas rinkoje (kitaip tariant, žmonių, galinčių įsigyti kompiuterį), piratinės programinės įrangos prieinamumas bei švietėjiškos veiklos aktyvumas. Valstybės gebėjimą kovoti su piratavimu paprastai lemia jos geografinė padėtis (priklausomybė regionui), kultūrinis kontekstas bei valdžios institucijų efektyvumas.
Per pirmus 5 praėjusių metų mėnesius Lietuvoje buvo atlikta 30 sėkmingų patikrinimų dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo. Jų metu nelicencijuota programinė įranga rasta ir konfiskuota iš 26 galutinių vartotojų ir 4 platintojų. Bendra jos vertė sudarė beveik 95 tūkst. litų. Piratinių programų rasta leidybos, dizaino, nekilnojamojo turto bei kitų verslo sričių įmonėse.
„Pažymėtina, kad palaipsniui teismų praktika nelicencijuotas kompiuterių programas naudojančių asmenų atžvilgiu griežtėja. Jei pernai pradėta gan plačiai taikyti juridinių asmenų atsakomybė už tokio pobūdžio nusikaltimus, tai šiemet pažeidėjams skiriamos didesnės baudos. Pavyzdžiui, įmonę „Nemuno deltos projektai“ Šilutės rajono teismas įpareigojo sumokėti iki šiol didžiausią baudą už piratavimą Lietuvos istorijoje“, – sako „BSA International“ Lietuvoje atstovaujančios advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ advokatė Edita Ivanauskienė.
Pasak teisininkės, artimiausiu metu baudos nelicencijuotas kompiuterių programų naudotojams gali didėti. Šiuo metu Seime svarstomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas, kuris už tai numato dar griežtesnę atsakomybę.
Dėl nelicencijuotų programų naudojimo teismai šiemet iš viso skyrė baudų už beveik 37 tūkst. litų. Be to, su pažeidėjais buvo sudaryta 10 taikių susitarimų, pagal kuriuos jie sutiko sumokėti daugiau nei 130 tūkst. litų kompensacijų.
Lentelė: Piratavimo lygis 2005 metais
Valstybė | Piratinių programų dalis | ||
2005 m. | 2004 m. | 2003 m. | |
Lietuva ir kaimyninės šalys | |||
Lietuva | 57 % | 58 % | 58 % |
Latvija | 57 % | 58 % | 57 % |
Estija | 54 % | 55 % | 54 % |
Lenkija | 58 % | 59 % | 58 % |
Rusija | 83 % | 87 % | 87 % |
Rytų ir Vidurio Europa bendrai | 69 % | 71 % | 71 % |
Vakarų Europa | |||
Prancūzija | 47 % | 45 % | 45 % |
Vokietija | 27 % | 29 % | 30 % |
Italija | 53 % | 50 % | 49 % |
Airija | 37 % | 38 % | 41 % |
Didžioji Britanija | 27 % | 29 % | 29 % |
Vakarų Europa bendrai | 35 % | 34 % | 36 % |
Europos Sąjunga bendrai | 36 % | 35 % | 37 % |
Aukščiausias piratavimo lygis | |||
Vietnamas | 90 % | 92 % | 92 % |
Zimbabvė | 90 % | 90 % | 87 % |
Indonezija | 87 % | 87 % | 88 % |
Žemiausias piratavimo lygis | |||
Jungtinės Amerikos Valstijos | 21 % | 21 % | 22 % |
Naujoji Zelandija | 23 % | 23 % | 23 % |
Austrija | 26 % | 25 % | 27 % |
Didžiausias sumažėjimas | |||
Ukraina | 85 % | 91 % | 91 % |
Rusija | 83 % | 87 % | 87 % |
Kinija | 86 % | 90 % | 92 % |