Duomenų talpinimo ir saugojimo internete idėja tikrai nėra nauja. Būtent pagal tą pačią logiką veikia ir debesų kompiuterijos sprendimai. Čia skirtumas tik tas, kad duomenų saugojimo serveryje paslauga marketingo požiūriu neskambėjo taip patraukliai, kaip dabar skamba kasdien visų linksniuojamos debesų kompiuterijos paslaugos.
Duomenų talpinimo ir saugojimo internete idėja tikrai nėra nauja. Būtent pagal tą pačią logiką veikia ir debesų kompiuterijos sprendimai. Čia skirtumas tik tas, kad duomenų saugojimo serveryje paslauga marketingo požiūriu neskambėjo taip patraukliai, kaip dabar skamba kasdien visų linksniuojamos debesų kompiuterijos paslaugos.
Tampa akivaizdu, kad iš marketingo pusės šiuolaikiniai, rinkai pritaikyti ir naujomis techninėmis galimybėmis papildyti, debesų kompiuterijos sprendimai jau duoda pirmuosius apčiuopiamus rezultatus. Geriausias to pavyzdys – sparčiai mažėjantys piratinės muzikos parsisiuntimai.
„2012 metais tik 1 iš 10 amerikiečių muziką siunčiasi naudodami P2P tinklus, kai 2005 metais tą darė 1 iš 5 Amerikos gyventojų“ – „NPD Group“.
„2012 metais pajamos iš muzikos pardavimų pradėjo didėti pirmą kartą nuo 1999 metų“ – „International Federation of the Phonographic Industry“.
„2012 metais muzikos piratavimo lygis sumažėjo 26 %, o net 40 % apklausos dalyvių prisipažino piratavę 2011 m., bet to nebedarantys 2012 m.“ – „NPD Group“.
Būtent dauguma laurus už muzikos piratavimo rodiklio mažėjimą yra linkę atiduoti debesų kompiuterijos pagrindu veikiančioms muzikos transliavimo paslaugoms. Jie žmonėms tiesiog tapo patogiu būdu savo mėgstamą muziką pasiekti iš bet kurios vietos ir nepriklausomai nuo naudojamo įrenginio. Tiesiog tai leidžia taupyti tiek laiką, tiek suteikia galimybę savo kolekciją turėti visuomet su savimi – tai pasiūlyti muzikos piratavimo industrijai kur kas sudėtingiau.
„Per ketverius paskutiniuosius metus muzikos piratavimas Norvegijoje sumažėjo daugiau nei 80 %“ – „Ipsos MMI“
„Kai tu turi galimybę gauti ne daug kainuojančią ir paprastai valdomą prieigą prie muzikos, tai yra kur kas smagiau, nei siųstis ją nelegaliai“ – Olavas Torvundas, Olso universiteto profesorius.
„Spotify“ pasiekė 10 milijonų mokių naudotojų ribą, o iš viso paslauga kas mėnesį jau naudojasi 40 milijonų naudotojų“ – „The Verge“.
Žinoma, reikia sutikti, kad piratavimo rodiklį šiek tiek padėjo sumažinti ir griežti kai kuriose valstybėse naujai priimti įstatymai. Vis dėlto reikia įvertinti ir tinkamą debesų kompiuterijos modelį šioms paslaugoms teikti. Pavyzdžiui, „Youtube“ bėgant metams mutavo į vieną populiariausių muzikos prieigos šaltinių internete, todėl „Google“ noras kurti tikrąją alternatyvą ir konkurentą „Spotify“, „Padora“ ar „iTunes“ – puikiai suprantamas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad debesų kompiuteris modelis puikiai tinkamas praktiškai visoms „on-demand“ tipo paslaugoms teikti. Šiuo atveju įdomiausia yra tai, kad ankščiau piratavę asmenys netgi yra linkę mokėti už tokio tipo paslaugas – tai įrodo maksimalią sėkmę.
Taigi, debesų kompiuterijos sprendimai jau baigia iš rinkos išstumti USB atmintines, padėjo perkelti programinę įrangą į naršyklės langą bei prisidėjo prie muzikos piratavimo suvaldymo bei mažinimo. Ir tikėtina, kad tai yra tik pradžia, kadangi debesų kompiuterijos techninės galimybės tikrai tuo neapsiriboja, o taip pat yra nuolatos plečiamos.
