Turbūt daugelis turinčių paskyras socialiniuose tinkluose turi ir draugų, kurie apie save socialiniame tinkle skelbia viską – kur buvo, ką veikė, ką valgė ir su kuo susitiko. Vieniems tokia informacija kelia juoką, kiti ją ignoruoja, o vagišiams tai – puikus būdas sužinoti apie aukas ir vykdyti vagystes.
Dėl žmonių atvirumo ir aplaidumo vagišiams nebereikia rinkti informacijos apie potencialias aukas – jos viską apie save pasako pačios. Apie socialiniuose tinkluose kylančias grėsmes, kibernetines atakas ir asmens duomenų vagystes trečiadienį buvo kalbama Seime vykusioje konferencijoje „Asmens saugumas kibernetinėje erdvėje“.
Informaciją vagims paskelbė pats
„Kaip gali būti susijusi vagystė pas Gariūnų prekybininką namuose su kibernetine erdve? Labai paprastai: norėdamas pasireikšti prekybininkas socialiniuose tinkluose rašydavo, kad statybininkai jo namuose pastatė blogą langą, kad signalizacija name neveikia, – kuriozišką istoriją prisiminė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis. Žmogus pats apie save pateikė informaciją, kad neužsidaro langas ir signalizacijos nėra. Vagišiai įlipo per langą ir iš namų pavogė didelę pinigų sumą.“
Pasak A. Mikulskio, taip pat yra užfiksuota atvejų, kad beatodairiškas informacijos skelbimas ar susirašinėjimas su nepažįstamais lemia ir žūtį.
Jis pabrėžė, kad prieš įmones, tiek ir prieš paprastus vartotojus organizuojamos kibernetinės atakos tampa vis įmantresnės ir labiau koordinuojamos, o jas rengiančius asmenis sieja ryšiai su nusikalstamu pasauliu.
Pasak A. Mikulskio, pirmiausiai kibernetinių išpuolių taikiniu tampa tie, kas laiku neatnaujina ir neįsigyja programinės įrangos.
„Žmonės ir verslininkai nesupranta grėsmių ir pasekmių, kurios atsiranda dėl nelegalios įrangos naudojimo. Čia kalba eina apie kibernetinę kultūrą, kultūra turi eiti jau mokykloje“, – kalbėjo A. Mikulskis.
Vėliau programišių užkrėstus kompiuterius mėginama panaudoti įvairiems tikslams – asmens duomenų vagystėms, šnipinėjimui, kibernetinėms atakoms ar informaciniams karams.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad kovoti su kibernetiniais nusikaltėliais pareigūnams nėra paprasta – labiausiai tam trukdo kvalifikuotų specialistų trūkumas, ypatingai ilgai užsitęsiantys (iki dviejų metų) kibernetinių nusikaltimų tyrimai, kurie iš dalies taip pat kyla dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo.
Plinta asmens tapatybės vagystės
Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto Komunikacijos ir informatikos instituto profesorius Darius Štitilis pasakojo apie itin sparčiai visame pasaulyje augantį vagysčių tipą – asmens tapatybės vagystes. „Tapatybės vagystė elektroninėje erdvėje anksčiau buvo rodomos beveik fantastiniuose filmuose, o dabar tai tampa realybe“, – sakė D. Štitilis.
Jis citavo prieš kelerius metus atliktą tyrimą, kuriame skelbta, kad 5,6 proc. lietuvių susidūrė su asmens tapatybės vagystėmis el. erdvėje. Esą dabar šis procentas būtų dar didesnis. Pasak D. Štitilio, tyrimų duomenys taip pat atskleidžia, jog lietuviai neįvertina asmens tapatybės pavojaus grėsmės – daugelis mano, kad tokios vagystės vyksta užsienyje, bet ne Lietuvoje. O toks įsitikinimas klaidingas.
„Kibernetinio saugumo ir vagysčių el. erdvėje ryšys yra labai glaudus: tam, kad vagystės būtų įvykdytos, reikia gauti asmens duomenis“, – aiškino D. Štitilis.