Turime gražius lietuviškus kaimų, miestų ir miestelių vardus, o juose – gatvių, aikščių, prospektų vardus. Jie formavosi šimtmečius. Jais rūpinamės nuolat, kad jie būtų sklandūs, rašomi taisyklinga lietuvių kalba. Dabar vis daugiau keliamės į virtualią erdvę ir kuriame virtualias gyvenvietes – tinklavietes, tinklalapius, svetaines, portalus. Kokius vardus joms galima parinkti, kokius parenkame? Ar išnaudojame interneto teikiamas galimybes jiems parinkti?
Turime gražius lietuviškus kaimų, miestų ir miestelių vardus, o juose – gatvių, aikščių, prospektų vardus. Jie formavosi šimtmečius. Jais rūpinamės nuolat, kad jie būtų sklandūs, rašomi taisyklinga lietuvių kalba. Dabar vis daugiau keliamės į virtualią erdvę ir kuriame virtualias gyvenvietes – tinklavietes, tinklalapius, svetaines, portalus. Kokius vardus joms galima parinkti, kokius parenkame? Ar išnaudojame interneto teikiamas galimybes jiems parinkti?
Internetas gimė JAV. Tai lėmė, kad jo adresuose ilgą laiką buvo galima vartoti tik 26anglų kalbos abėcėlės raides. To pakako anglakalbiams, bet nebuvo patogu kitų kalbų svetainių kūrėjams ir lankytojams, nes internetiniuose adresuose nebuvo galima taisyklingai parašyti daugelio įstaigų, įmonių, organizacijų pavadinimų, vietovardžių, asmenvardžių, kitų reikalingų žodžių. Todėl ieškota būdų kaip internetą paversti tikrai tarptautine virtualia erdve – jo adresus internacionalizuoti, t. y. sudaryti galimybę juose vartoti bet kurios kalbos rašmenis.
Svarbiausia buvo rasti būdą kaip padaryti, kad naujus rašmenis atpažintų ir teisingai juos interpretuotų jau esama interneto įranga, skirta ribotai abėcėlei, ir vienodai gerai tiktų visoms pasaulio kalboms. Pirmiausia imta tvarkyti antrojo lygio interneto sričių (domenų) vardus, t. y. tuos, kurie eina prieš aukščiausiojo lygio srities vardus (prieš .lt, .org, .net ir pan.). Pirmuosius žingsnius šia linkme žengė Martynas Diurstas (Martin Dürst), dirbdamas Ciuricho universitete, ir apie tai paskelbė 1996 m. gruodžio mėn. Praėjo šešeri metai su trupučiu, kol 2003 m. kovo mėn. buvo priimti norminiai dokumentai RFC 3490, RFC 3491 ir RFC 3492, reguliuojantys internacionalizuotų sričių vardų (jie dar vadinami angliška santrumpa IDN) darybą ir vartojimą.
Vardų registravimą lt srityje tvarko vardų registravimo tarnyba – KTU Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centras (DomReg.lt). Antrojo lygio sričių vardai, turintys savitųjų lietuviškų raidžių, pradėti registruoti 2004 m. kovo 30 d. 10 val. Registravimo pradžios laikas nurodomas tiksliai, nes laimi tas, kas pirmesnis. Pavėlavęs pageidaujamą vardą gali rasti jau užregistruotą.
Praėjus dešimčiai metų nuo registravimo pradžios, lt srityje buvo 1592 registruotų sričių vardų, turinčių savitųjų lietuviškų raidžių. Tai sudarė 0,99 proc. visų registruotų.
Paminint lietuviškų rašmenų legalizavimą internetiniuose adresuose dešimtmetį, buvo surengti gražiausio interneto srities vardo, turinčio savitųjų lietuviškų raidžių (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž), rinkimai. Buvo balsuojama „Delfio“ portale. Grožio konkursą laimėjo Klaužada.lt. Nuo jo nedaug atsiliko „Žvaigždutė.lt“ ir „Žalgiris.lt“.
Gražiausio vardo rinkimai ir registravimo tarnybos „DomReg“ paskelbta registravimo akcija suaktyvino naujų lietuviškų IDN registravimą. Per 20 dienų (kovo 30 d. – balandžio 19 d.) buvo užregistruoti 224 vardai ir jų dalis padidėjo iki 1,11 proc.
Čia vardus rašėme iš didžiųjų raidžių. Internete juos matome parašytus mažosiomis raidėmis. Sričių varduose didžiosios raidės neskiriamos nuo mažųjų. Surinktos didžiosios automatiškai pakeičiamos mažosiomis. Taigi galima rašyti vienaip ir kitaip. Kai rašome adresą naršyklei, natūraliau rašyti mažosiomis raidėmis, kai adresą laikome ir svetainės vardu, tai tada natūraliau rašyti taip, kaip visuotinai priimta – iš didžiosios.
Lietuviškų vardų registravimo geografija palaipsniui plečiasi ir į kitas interneto sritis – eu, info, net, org ir kt. (pvz., www.šaltiniai.info).
Srities vardas – vienas žodis. Ką daryti, jei norime svetainę pavadinti kelių žodžių junginiu? Kai kas tuos žodžius sulieja. Mat tarpų varde negali būti. Bet be raidžių ir skaitmenų gali būti dar vienas ženklas – brūkšnelis. Jį galima panaudoti daugiažodžio vardo komponentams skirti (pvz., automobilių-dalys.lt).
Ne visi registruoti vardai turi realiai veikiančias svetaines. Yra vardų, kuriuos yra užregistravę perpardavinėtojai. Sumoka nedidelį registracijos mokestį, tikėdamiesi nemažai uždirbti paduodami jį tam, kam toks vardas tikrai reikalingas.
Srities vardas, turintis savitųjų lietuviškų raidžių, nieko bendro neturi su jam analogišku „sušveplintu“ vardu. Pavyzdžiui, vardas klausimėlis ir klausimelis yra skirtingi. Prieš keletą metu klausimėlis.lt svetinės autorius Juras Jankevičius ne kartą sakė, kad jeigu neuždėsite taško ant e, šunkeliais nueisite.
Kai kurie svetainių šeimininkai turi užregistravę abu vardus: taisyklingą ir „sušveplintą“. Na, turėjo „šveplą“, atsiradus galimybei užregistravo taisyklingą, bet jo dar nenaudoja – dar nespėjo svetainės pervardyti. Tačiau yra tokių, kurie naudoja abu vardus ir iš to gali kilti gerų ir blogų pasekmių.
1. Blogiausia, kai naršyklei pateikus taisyklingą adresą serveris nukreipia į netaisyklingą, pavyzdžiui iš ačiū.lt į aciu.lt. Blogai ne tik dėl to, kad svetainės šeimininkas darko kalbą, bet ir netiesiogiai moko kitus taip daryti. Atseit jeigu pateikėte taisyklingą adresą, tai negerai, todėl gerą adresą taisome (gadiname?) į klaidingą.
2. Būna svetainių, turinčių du adresus: taisyklingą ir netaisyklingą. Tai lyg ir dvi lygiagrečiai veikiančios vienodos, tik skirtingai pavadintos, svetainės. Kai kas bando aiškinti, kad svetainė su netaisyklingu adresu reikalinga užsieniečiams. Atseit jie gali nepažinti savitųjų lietuviškų raidžių. Pagal tokią logiką išeitų, kad ir gatvių pavadinimus reikėtų rašyti dviem kalbom: lietuviškai ir „šveplai“. Apie tokį svetainės šeimininką galima pasakyti, kad jis pripažįsta taisyklingą kalbą, bet toleruoja ir darkytą.
3. Naršyklei pateikus netaisyklingą adresą, serveris nukreipia į taisyklingą (priešingai negu 1-uoju atveju). Šį atvejį galima laikyti neutraliu. Priima ir netaisyklingą adresą, bet jį tyliai pataiso.
4. Naršyklei pateikus netaisyklingą adresą, serveris paaiškina, kad svetainės tokiu adresu nėra ir kad adresą reikia rašyti taisyklingai. Štai tokį pamokymą gauna pateikęs netaisyklingą svetainės Lietuvybė.lt adresą:
Lietuvybe.lt (be taško virš „e“)
Galbūt Jūs ieškojote svetainės „Lietuvybė.lt“? Taisyklingai lietuviškai užrašyti interneto adresai ir iškraipyti („svepli“) nurodo skirtingus tinklalapius. Spragtelėkite čia, kad pereitumėte į tikrąją svetainę.
Šiuo atveju „šveplas“ nuorodinis adresas panaudotas tikslingai – informuoja interneto naršytoją, kad sričių vardai gali būti taisyklingi lietuviški. Renkant gražiausią srities vardą paaiškėjo, kad tokia informacija dar aktuali – kai kam adresai, turintys savitųjų lietuviškų raidžių, buvo naujiena. Iš tikrųjų dar mažai jų turime ir retai juos pastebime. Pailiustruosime tai pavyzdžiu.
Imkime tiksliai apibrėžtą svetainių grupę – savivaldybių svetaines. Lietuvoje 60 savivaldybių. Kiekviena jų turi sritį internete, pavadintą jos miesto ar rajono vardu. 35-iuose varduose yra savitųjų lietuviškų raidžių. Bet tik dviejų svetainių adresai taisyklingi: Molėtai.lt ir Radviliškis.lt. Tai tik 6 proc. Likusių 64 proc. adresai „švepli“.
Kita internetinio adreso dalis rašoma po pasvirojo brūkšnio. Čia esančių adreso komponentų registruoti nereikia. Ši adreso dalis yra visiškoje svetainės savininko dispozicijoje. Joje galima vartoti visas lietuvių kalbos abėcėlės raides. Ji pavyzdingai tvarkoma internetinėse enciklopedijose. Keletas pavyzdžių: lt.wikipedia.org/wiki/Stelmužės_ąžuolas, lietuvai.lt/wiki/Žemaičiai, http://lt.wikipedia.org/wiki/Žemaičių_tarmė, lt.wiktionary.org/wiki/žemė, lt.wikiquote.org/wiki/Žodis. Tačiau kitose svetainėse dar retai juos matome taisyklingai užrašytus.
Šioje adreso dalyje žodžius galima skirti tarpais. Taip galima dar natūraliau užrašyti internetinius adresus.
Abi internetinio adreso dalys yra vieši užrašai virtualioje interneto erdvėje. „Žemiškoje“ erdvėje miestų, gyvenviečių ir gatvių pavadinimus rašome taisyklingai. Virtualioje erdvėje jie taip pat turėtų būti lietuviški ir taisyklingi.
