Norėdami išgyventi Laukiniuose Vakaruose, žmonės turėjo ne tik nešiotis ginklą (ar net du), bet taip pat ir būti daug greitesni už priešą. Jei esate vienas iš tų, kurie nusprendė investuoti į kriptovaliutą vadinamą bitkoinu (Bitcoin), tuomet jūs panašus į vesterno herojų, kuris liko vienas prieš vieną su daug stipresniu priešininku ... ir jums, kad išliktumėte gyvas, geriau būti greitesniu už jį. Nuo tos akimirkos, kai nusipirkote keletą bitkoinų, jūs įsivėlėte į rungtynes su „plėšikais ir piktadariais“, kurie siekia susekti lėšų pervedimą šioje sistemoje ir perimti lėšas iki tol, kol jos pasieks adresatą.
Norėdami išgyventi Laukiniuose Vakaruose, žmonės turėjo ne tik nešiotis ginklą (ar net du), bet taip pat ir būti daug greitesni už priešą.
Jei esate vienas iš tų, kurie nusprendė investuoti į kriptovaliutą vadinamą bitkoinu (Bitcoin), tuomet jūs panašus į vesterno herojų, kuris liko vienas prieš vieną su daug stipresniu priešininku ... ir jums, kad išliktumėte gyvas, geriau būti greitesniu už jį. Nuo tos akimirkos, kai nusipirkote keletą bitkoinų, jūs įsivėlėte į rungtynes su „plėšikais ir piktadariais“, kurie siekia susekti lėšų pervedimą šioje sistemoje ir perimti lėšas iki tol, kol jos pasieks adresatą.
Kas turi galingesnį kompiuterį? Jūs ar jie? Kas iš jūsų yra labiau patyręs šiame reikale?
Vienas negrabus judesys – ir jūsų piniginė gali būti greitai suvarpyta, kaip šaudant iš kulkosvaidžio. Ne taip seniai, internete sklido kalbos apie tai, kaip į svetainę, vadinamą „Silk Road 2.0“ (šilko kelias), garsią tuo, kad pardavinėjo uždraustus narkotikus už bitkoinus, buvo įsilaužta, o iš jos sąskaitos buvo pavogta bitkoinų už 2,7 mln. JAV dolerių sumą. Tiesiog, kaip traukinio apiplėšimas Amerikos vesterne.
Naujausios įsilaužėlių atakos
Sunku tiksliai pasakyti, kada prasidėjo ta įsilaužėlių atakų į sąskaitas „Bitcoin“ sistemoje banga, bet jei pažvelgtume į kriptovaliutos kotiruotes, galima pastebėti, kad jo vertė pradėjo sparčiai kristi vasario 6 dienos rytą. Per 8 vėlesnes dienas kriptovaliutos vertė „Bitstamp“ biržoje krito daugiau nei 25 % (krito nuo 800 JAV dolerių iki 600 JAV dolerių), o biržoje „MtGox“ ji išvis smuko 58 % (nuo 900 JAV dolerių iki 375 JAV dolerių).
Jei tuo metu bandėte išvesti lėšas iš šių biržų, tai tikriausiai pastebėjote, kad jums nepavyko dėl daugelio įvairių priežasčių, įskaitant DDoS atakas, trojanus ir kitokius internetinių piktadarių triukus. Kitaip tariant, į sistemą įsilaužė.
Paaiškinimai, kuriuos sunkiai gali suprasti net kai kurie kompiuterių specialistai, gana sudėtingi. Pabandykime išnagrinėti situaciją taip, kad mums nesprogtų smegenys.
Atakos, susijusios su transakcijų lankstumu
Bet kokiai transakcijai „Bitcoin“ sistemoje priskiriamas unikalus kodas, kurį sudaro 64 simboliai, įskaitant skaičius ir raides. Šis kodas vadinamas heš kodu (angl. – hash code). Dalis šio kodo turi mokėjimo siuntėjo elektroninį parašą, nurodydamas iš kur atėjo lėšos. Bet pačios „Bitcoin“ sistemos problema yra ta, kad ji nepatikrina heš kodo klaidų jo formate. Taigi, viskas, ko reikia vagiui, tai pakeisti siuntėjo elektroninio parašo formatą, kad būtų galima sukurti visiškai naują transakcijos ID.
Parašo formato pakeitimas nepakeičia pačios siuntėjo asmenybės, o tik lemia tai, kokia forma ta asmenybė įrašoma heše.
Kai tik siuntėjo parašas yra pakeistas, sistema mano, kad tai naują transakcija ir sukuria naują hešą. Gaunasi, kad vienai transakcijai dabar yra du skirtingi hešai. Abu hešai turi tą pačią informaciją (tas pats siuntėjas ir gavėjas, ta pati transakcijos suma), bet kadangi parašas turi du skirtingus variantus, generuojami du skirtingi ID.
Štai čia prasideda nelygi įsilaužėlio ir tikrojo savininko dvikova. Vagiui reikia spėti pirmam patvirtinti savo hešą blokinėje kompiuterių grandinėje, t. y. iki tol kol bus patvirtintas pradinis hešas. (Blokinė grandinė – tai tinklas kompiuterių, kurie skelbia transakcijas internete, kad visi kiti kompiuteriai matytų transakcijos egzistavimo įrodymus. Tai, kaip antspaudas ant voko su nurodytu laiško išsiuntimo laiku).
Jei vagiui pavyks padaryti taip, kad jo pradinio hešo klonas bus patvirtintas pirmas (o tai yra įmanoma, ypač turint galingus kompiuterius, bitkoinų gavybai, sistema priims jį kaip tikrą kodą. Ir kada atsiras pradinis hešas, sistema pastebės, kad jos informacija yra identiška tai, kuri ką tik buvo tvarkoma ir priims ją, kaip klaidą. Tokiu būdu sistemoje pradinis hešas nebus užregistruotas. Dabar viskas, ko reikia vagiui, tai kreiptis į siuntėją ir pranešti jam, kad jis lėšų negavo. Kai siuntėjas tikrins grandininį bloką, jis ieškos originalaus hešo, bet vargu ar jis supras, kad jo pradinis hešas nebuvo užregistruotas sistemoje ir, kad vagis sukūrė hešo kloną, o adresatas iš tikrųjų gavo lėšas.
Net jei siuntėjas pastebės, kad lėšų pervedimas buvo atliktas pagal suklastotą hešą, jis negalės įrodyti to fakto, kad siuntėjas gavo lėšas.
Bet ir tai dar ne viskas. Vagys taip pat gali trukdyti balanso patikrinimui. Jie gali pasiųsti daug užklausų lėšų išvedimui, tuo pačiu nesuteikdami sistemai galimybės patikrinti balanso pakankamam lėšų kiekiui.
Elektroniniai kišenvagiai
Jei yra e. piniginės, tai turi būti ir tie, kurie trokšta pasmaguriauti jų turiniu. Vadinkime juos elektroniniais kišenvagiais. Nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos, įsilaužėliai pradėjo aktyviai diegti kenksmingą kodą į „Bitcoin“ sistemos vartotojų PK per įvairią programinę įrangą. Šios kenkėjiškos programos patenką į jūsų PK kietąjį diską ir laukia tos akimirkos, kai jūs įeisite į savo piniginę „Bitcoin“ sistemoje, kad sužinotų jūsų vartotojo vardą ir slaptažodį ir perduotų jį tinklo piktadariams. Tie, savo ruožtu, gali įeiti į jūsų sąskaitą ir pervesti pinigus ten, kur tik jiems šaus į galvą ir be jokių padarinių.
Tačiau yra ir aukštesnio lygio vagys. Jie sugeba nulaužti visą biržą. Jie sugebėjo prisikasti net iki „MtGox“ ir skandalingos, uždraustus narkotikus ir ginklus pardavinėjusios svetainės „Silk Road 2.0“, kuri naudoja „Bitcoin“ sistemą dėl jos visiško anonimiškumo.
Problemos? Kokios problemos?
Akivaizdu, kad pastarojo meto įsilaužėlių atakų ir bitkoinų už milijonus dolerių grobimų banga sukėlė atsakomąją skepticizmo, susijusio su pačios mokėjimo sistemos patikimumu ir nuoseklumu, bangą. Daugelio eilinių vartotojų entuziazmą pakeitė abejonės, nusivylimas ir baimė. Bet blogiausia yra tai, kad kūrėjai, greičiausiai, nuo pat pradžių žinojo apie šiuos pažeidžiamumus. Todėl kyla daug labai įdomių klausimų:
Jei jie sukūrė sistemą, kuri tikrina ir pertikrina kiekvieną kodo fragmentą, kaip jie galėjo praleisti tokį svarbų momentą, kaip siuntėjo skaitmeninio parašo patikrinimas? Kam tai naudinga? Žmonės periodiškai papildo biržos sąskaitas pasitelkdami bitkoinus. Jei birža pakeičia hešą, ji gali gauti lėšas be poreikio papildyti klientų sąskaitas ir tuo pačiu likti nenubausta. Be to, birža gali remtis problemomis, sukeltomis, pavyzdžiui, išgalvotų (arba užsakytų) DDoS atakų ar įsilaužimų ir lygiagrečiai nuimti nuo klientų sąskaitų tam tikrą sumą ir niekas negalės ištirti ir įrodyti pačios vagystės fakto ir piktadarių asmenybės (dėl aukščiau straipsnyje nurodytų priežasčių).
Be priežiūros neapsieisime
Patinka jums tai ar ne, bet tik kontrolė ir reguliavimas padės bitkoinui, kaip mokėjimo priemonei, išgyventi. Na, spręskite patys: jei, pavyzdžiui, stambus automobilių gamintojas išleido naują transporto priemonę su defektais, kurie buvo iš anksto žinomi, tačiau ignoruojami arba nuslėpti, dėl ko įvyko daug avarijų, kas bus toliau? Nereikia būti labai išmintingu, kad suprastum, kad kompanija paskęs teisminiuose ieškiniuose! Štai kodėl nei vienas automobilių gamintojas neleis, kad būtų išleistas automobilis su IŠ ANKSTO ŽINOMAIS rimtais defektais.
Tačiau reikalai su bitkoinu yra kitokie, nes faktiškai nėra ką paduoti į teismą. Ar be jau minėtų defektų sistemoje yra dar ir kitų? Na, į jūsų sąskaitą įplaukė keletas (dešimčių, šimtų) bitkoinų. Ką su jais darysite? Štai čia ir klausimas! Už juos kažko ypatingo nenusipirksi, o ir pakeisti į kitą e. valiutą yra gana problemiška. Taigi, savo sunkiai uždirbtus pinigus geriau pasaugoti patikimesnėms investicijoms ir nesivelti į tą purviną žaidimą be taisyklių „Bitcoin“ sistemoje.
Ar, apskritai, mums reikalingas bitkoinas?
Žvelgiant į visą šią netvarka, įskaitant spragas saugumo sistemoje, nesėkmingas transakcijas, pačios valiutos kintamumą ir daugelį kitų problemų, mums beliko užduoti dar vieną kritišką klausimą: o kam, apskritai, mums reikalingi bitkoinai?
Ar žinote bent vieną parduotuvę realybėje ar internete, kuri nepriimtų kitų rūšių apmokėjimo, išskyrus bitkoinų? (Na, išskyrus skandalingą „Silk Road 2.0“. Jūs juk nieko neperkate ten, tiesa? Atsargiai su šiuo atsakymu!) Nejau bitkoinai tokie vertingi, kad kęstume visą tą kintamumą, begalines laukimo valandas, papildant sąskaitas, o dabar (laikinai?) ir negalimumą išvesti lėšas iš sistemos? Nejau žmonės pasiruošę visam tam (įskaitant lėšų saugumo trūkumą), kad tik pasirodytų kitokiu ultra-šiuolaikiniu žmogumi?
Na, jei jūs esate vienas iš tų žmonių, tada išdrįsiu jus patikinti, kad jūsų entuziazmas greit išnyks, kai vieną gražų rytą jūs įeisite į savo sąskaitą ir ten nerasite lėšų arba pamatysite, kad jūsų brangioji valiuta per naktį nuvertėjo perpus.
Jums patariu – geriau atneškite savo sunkiai uždirbtus pinigus į bet kurią investicinę kompaniją, nei palikite juos sąskaitoje „Bitcoin“ sistemoje, nes svarstyklių lėkštelė vadinama RIZIKOS yra labai stipriai nusvirusi į bitkoinų pusę.
