Šiandien mes jau nebeįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo be interneto. Jis mums būtinas visur: namie, darbe, miesto erdvėse, kad galėtume juo naudotis mobiliajame telefone. Be abejonės, smagu, kai naujausios žinios mums pasiekiamos vos kelių mygtukų paspaudimu ar galime prisijungti prie savo pamėgtų socialinių tinklų. 
Šiandien mes jau nebeįsivaizduojame savo kasdienio gyvenimo be interneto. Jis mums būtinas visur: namie, darbe, miesto erdvėse, kad galėtume juo naudotis mobiliajame telefone. Be abejonės, smagu, kai naujausios žinios mums pasiekiamos vos kelių mygtukų paspaudimu ar galime prisijungti prie savo pamėgtų socialinių tinklų. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, internetas taip pat prisideda prie klimato kaitos skatinimo. Dideli duomenų centrai naudojami tokių puslapių, kaip Google“ ar „Facebook“, į aplinką išmeta nemažą kiekį CO2, o šių dujų perviršis skatina klimato šiltėjimą.
Kaip interneto naudojimas prisideda prie klimato kaitos?
Internetas pilnas visokių „gėrybių“, juk kartais norėdami atsipūsti po dienos darbų mes tiesiog peržiūrime kokį filmuką, kuriuo pasidalijo mūsų draugas arba permetame akimis žinomų žmonių nuotraukas iš vakarėlio. Atsakinėdami į elektroninį laišką kiekvieną kartą nepradedame naujo laiško, o vis atsakome į prieš tai buvusį ir kartais toks susirašinėjimas išsiplečia iki 50 žinučių viename lange. Paskaičiuota, kad jei internetas būtų šalis, toks jo naudojimas sudarytų penktadalį visos suvartojamos elektros energijos. Duomenų centruose esantys kompiuterių serveriai suvartoja beveik 2 proc. visos pasaulio energijos ir šis skaičius išauga apie 12 proc. į metus.
Problema ta, kad duomenų centrai naudoja anglį ir atominę energiją, o ne atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) tokius, kaip vėjo ar saulės energija.
Interneto gigantai tampa „žalesni“
Neseniai paskelbtais tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, pasaulyje puikiai žinomos kompanijos „Apple“, „Box“, „Facebook“, „Google“, „Rackspace“ ir „Salesforce“ susitarė dėl bendro tikslo – jų informacijos centrai naudos iš AEI pagamintą energiją. „Facebook“, pavyzdžiui, perkėlė savo informacijos centrą ten, kur bus užtikrinta, kad šiam centrui reikalinga elektros energija bus tiekiama tik iš vėjo turbinų sugeneruotos energijos. Tačiau ne visos interneto gigantės seka šiuo pavyzdžiu.
Viena populiariausių internetinių parduotuvių „Amazon“, kuri teikia savo platformą „Netflix“, „Tumblr“ ir „Pinterest“, nepanoro pateikti duomenų apie savo energijos suvartojimą. Organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, vakarais piko metu naudojant sujungtą „Netflix“ paskyrą su Youtube paskyra sunaudojama beveik 50 proc. JAV interneto srauto.
Žinoma, kad energijos dalis, kurios reikia tinkamam ryšiui užtikrinti išgaunama deginant anglį, nes Virdžinijoje esančiuose 10 informacijos centrų tik 2 proc. išgaunama iš AEI, o visa likusi dalis, kuri sudaro beveik 40 proc., išgaunama iš anglies. „Greenpeace“ siekia, kad visos interneto bendrovės pasektų „Google“, „Facebook“ ir „Apple“ pavyzdžiu.
Lietuva taip pat rūpinasi aplinka
Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros prodekano, lektoriaus dr. Lino Bukausko, Lietuvoje duomenų centrų situacija yra nebloga. „Lietuvoje yra kelios įmonės, kurios rimtai specializuojasi duomenų centrų paslaugų teikimo srityje, ir jie nemažai dėmesio skiria „žaliajai“ energijai, tiksliau energetinių kaštų mažinimui. Toks pavyzdys gali būti Vilniuje vienos uždarosios akcinės bendrovės duomenų centras, kuris naudoja „Kioto Ratą“. Jis atitinka labai aukštus energetinius ir šilumos pertekliaus sureguliavimo ir atidavimo į atmosferą kriterijus“, – sako L. Bukauskas.
Profesoriaus teigimu, mūsų geografinėje platumoje veikiantiems duomenų centrams verta pagalvoti apie pakartotiną išskiriamos šilumos panaudojimą – tokiu būdu mažinant anglies pėdsaką atmosferoje. Visi tyrimai, nukreipti į efektyvesnį kompiuterių išteklių naudojimą, prisideda prie CO2 mažinimo, tad ateityje interneto vartotojai prie klimato kaitos prisidės vis mažesne dalimi.
Įdomu
Kiekvieną mėnesį energija, kuri suvartojama atliekant paiešką „Google“ sudaro 260000 kg CO2. Su tokiu elektros energijos kiekiu šaldiklis veiktų 5400 metų. Paieškos internete suvartoja apie 3,9 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, namų ūkyje tai prilygtų 5 milijonams skalbimų. Vienas iš 62 milijardų brukalo laiškų elektroniniame pašte išskiria 0,3 g CO2.
