44 proc. Lietuvos vartotojų įsitikinę, kad jei jų lėšos būtų pavogtos iš internetinės bankininkystės sąskaitos, bankas grąžintų visus prarastus pinigus. Tokia statistika gauta komunikacijos agentūros „A.W.Olsen & Partners“ kartu su „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo metu. 
44 proc. Lietuvos vartotojų įsitikinę, kad jei jų lėšos būtų pavogtos iš internetinės bankininkystės sąskaitos, bankas grąžintų visus prarastus pinigus. Tokia statistika gauta komunikacijos agentūros „A.W.Olsen & Partners“ kartu su „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo metu. Šis vartotojų įsitikinimas turi įtakos finansinių organizacijų verslui, nes jos tokio incidento metu praranda ne tik pinigus, bet ir reputaciją.
Remiantis „Kaspersky Security Network“ 2013 m. duomenimis, „Kasperksy Lab“ produktai apsaugojo apie 1,9 mln. pasaulio vartotojų nuo kenkėjiškos programinės įrangos, nukreiptos pavogti pinigus realiuoju laiku. Finansinių kibernetinių grėsmių skaičius nuolat auga. Remiantis tyrimo duomenimis, 36 proc. Lietuvos interneto vartotojų pavojingiausia grėsme tinkle laiko finansų praradimą.
Kaip skelbia „Kaspersky Lab“ statistika, kas ketvirtas netikras (angl. phishing) tinklalapis imituoja banko, internetinės parduotuvės arba mokėjimo sistemos tinklalapį, o tai reiškia, kad taikomas išvilioti vartotojo finansinius rekvizitus. Kenkėjiškos programinės įrangos autoriai savo ruožtu kuria vis naujas programas gauti prieigą prie vartotojų elektroninių sąskaitų ir mokosi apeiti bankų taikomus apsaugos instrumentus.
Tai, kad apgavikai daugiau atakuoja vartotojų kompiuterius, o ne apsaugotą banko IT infrastruktūrą, natūralu – pavogti duomenis iš privataus asmens daug paprasčiau. Tuo pat metu nepaisydami grėsmių vartotojai dažnai vengia net elementarių saugumo priemonių dirbdami su internetinėmis paslaugomis, taip pat ir su internetinės bankininkystės sistema. Analitinės bendrovės „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“ atlikta apklausa „Kaspersky Consumer Security Risks Survey“ parodė, kad 28 proc. respondentų netikrina tinklalapių, kuriuose įrašo konfidencialią informaciją, o 34 proc. vartotojų nesiima jokių priemonių, kad sustabdytų savo duomenų perėmimą viešuosiuose „Wi-Fi“ tinkluose.
Nepakankamas dėmesys savo saugumui internete susijęs ir su vartotojų įsitikinimu, kad bankai jiems grąžins kibernetinių atakų metu prarastus pinigus. Net 92 proc. Lietuvos vartotojų mano, kad bankas jau ėmėsi visų reikalingų apsaugos priemonių jų pinigams apsaugoti.
Pinigų vagystės iš klientų sąskaitų turi įtakos finansinių organizacijų verslui – be finansinių praradimų, tokie atvejai neigiamai veikia bendrovių reputaciją ir jų klientų lojalumą. Bendrovės taiko įvairius savo klientų apsaugos būdus, tačiau praktika rodo, kad visavertę sandorių realiuoju laiku apsaugą gali užtikrinti tik specializuoti sprendimai, atsižvelgiantys į finansinių grėsmių specifiką. Tokių sprendimų taikymas kartu su kitais būdais leidžia sumažinti išmokų dydį nukentėjusiems vartotojams.
Įvertinusi rinkos poreikius ir remdamasi savo daugiamete vartotojų apsaugos nuo kibernetinių atakų patirtimi „Kaspersky Lab“ sukūrė „Kaspersky Fraud Prevention“ platformą, orientuotą į finansines organizacijas ir elektroninės komercijos sektoriaus bendroves. Sprendimas taip pat atsižvelgia į tokią finansinėje rinkoje svarbią tendenciją kaip planšečių ir išmaniųjų telefonų naudojimas internetiniams mokėjimams atlikti. „Kaspersky Fraud Prevention“ skirtas ne tik „Windows“ ir „Mac“, bet ir tokioms populiarioms mobiliosioms platformoms kaip „Android“ ir „iOS“. Be klientų įrenginių apsaugos sprendimo, platformoje yra serveriniai komponentai, kurie išsiaiškina apgavystės faktus netgi tuo atveju, kai vartotojas neįdiegė apsaugos savo įrenginyje.
Neatsiejama platformos dalis taip pat yra intelektualios paslaugos, kurios leidžia „Kaspersky Lab“ pasidalyti su bankais savo ekspertize apsaugos nuo kibernetinių grėsmių srityje. Dėl kompleksinio sprendimo ir patikrintų technologijų „Kaspersky Fraud Prevention“ leidžia bankams patikimai apsaugoti klientus nuo apgavystės ir išsaugoti savo reputaciją.
