19 mlrd. JAV dolerių (48,5 mlrd. litų) – nesuvokiami pinigai. Už tokią sumą galima padengti Ukrainos paskolą, nupirkti 4 lėktuvnešius, tiek pat dangoraižių arba 678 branduolines bombas. „Facebook“ tokią sumą nusprendė skirti išmaniojo telefono programėlei. Miesto gatvė. Laukiate vėluojančio bičiulio. Neiškentę išsitraukiate išmanųjį ir imate maigyti ekraną. Tačiau jūsų ryšio tiekėjui iš to – jokios naudos. SMS paslaugos nenaudojate jau keletą metų. Bent jau taip pasaulį norėtų matyti „Facebook“.
19 mlrd. JAV dolerių (48,5 mlrd. litų) – nesuvokiami pinigai. Už tokią sumą galima padengti Ukrainos paskolą, nupirkti 4 lėktuvnešius, tiek pat dangoraižių arba 678 branduolines bombas. „Facebook“ tokią sumą nusprendė skirti išmaniojo telefono programėlei.
Miesto gatvė. Laukiate vėluojančio bičiulio. Neiškentę išsitraukiate išmanųjį ir imate maigyti ekraną. Tačiau jūsų ryšio tiekėjui iš to – jokios naudos. SMS paslaugos nenaudojate jau keletą metų. Bent jau taip pasaulį norėtų matyti „Facebook“.
Galite net neabejoti – didžiausias sandoris technologijų verslo istorijoje nebuvo atsitiktinis. Lietuvos metinį biudžetą trečdaliu viršijanti suma išmaniojo telefono programėlei „WhatsApp“ įsigyti gali atrodyti kiek ekstravagantiškai, tačiau šaltakraujai socialinį tinklą valdantys protai turi kur kas didesnį planą, nei vartotojai gali įsivaizduoti.
Kasdienybėje šaknis įleidusio socialinio tinklo strategai puikiai išmoko esminę AOL, „Skype“ ir kitų socialinių bendravimo platformų klaidą – nevalia užmigti ant laurų. Todėl 10 metų jubiliejų atšventęs Marko Zuckerbergo kūdikis pasiraitojo rankoves ir nusprendė nugalabyti SMS žinutes.
Vartotojai perkami urmu
Kad mėlynasis socialinis tinklas savo taikiklyje užfiksavo telekomunikacijų bendroves, spręsti leidžia „WhatsApp“ pobūdis. Tai programėlė, skirta bendrauti internetu ir nuo šio atsijungus realiuoju laiku. Visai kaip ir trumposiomis teksto žinutėmis.
Klausiantiems, kodėl „Facebook“, turint omenyje bendrovės disponuojamus resursus, tiesiog nesiėmė kurti alternatyvios versijos, kuri papildytų „Facebook Messenger“ programėlę, galima atsakyti paprastai. Dėl vartotojų skaičiaus. Šiuo metu „WhatsApp“ turi daugiau nei 450 mln. vartotojų. Kuriant ar modifikuojant savą produktą, surinkti tokį milžinišką skaičių vartotojų būtų sudėtinga. Net socialiniam tinklui, kuriuo kasdien naudojasi 950 mln. pasaulio gyventojų.
Konkurencija daugiau nei negailestinga – ji mirtina. Tereikia pažvelgti į „Blackberry“ ar „Nokia“ likimą, ir technologijų gigantų motyvacija skirti milžiniškas sumas iš pažiūros mažareikšmiams pirkiniams taps aiškesnė.
„WhatsApp“ M. Zuckerbergo imperijos generolams tėra nieko nereiškiantis vardas, už kurio slepiasi milžiniškas potencialas. Įsigiję programėlę jie pamažu integruos šią į „Facebook Messenger“, ir visi 450 mln. vartotojų, net nespėję pereiti vieno „Candy Crash“ lygio, bus integruoti į mėlynąjį tinklą. Čia ir prasideda visas verslo grožis. Visą apimantis globalumas
Beveik pusė apie milijardą karių turinčios „Facebook“ armijos naudojasi socialinio tinklo kūrėjų siūloma žinučių rašymo programėle „Facebook Messenger“, tad iš pažiūros „WhatsApp“ M. Zuckerbergui reikalingas ne ką daugiau nei šuniui penkta koja. Tačiau penkta koja gali būti labai naudinga. Ypač jei ji leidžia įgyti lemtingą pranašumą prieš telekomunikacijų bendroves, kurios beveik du dešimtmečius be konkurencijos krovėsi pelną iš trumpųjų žinučių.
„Facebook Messenger“ leidžia bendrauti pasitelkus interneto ryšį, o „WhatsApp“ suteikia galimybę tai daryti ir atsijungus nuo tinklo. Belaidžio interneto aprėpties šlepinti Vakarų pasaulio gyventojai gali ir nesuprasti tokios paslaugos naudos, tačiau reikėtų nepamiršti, kad geidžiamiausias milžiniškų kompanijų grobis – besivystančios rinkos, kurių vartotojai indai, kinai, brazilai ar vietnamiečiai negali pasigirti itin didele ryšio sklaida.
Dar daugiau, net mums pažįstamas jausmas, kai tingisi naršyti po išmaniojo nustatymų meniu – juk greičiau galima parašyti SMS. O jeigu paskutinė technologinės tinginystės lygtis išsprendžiama mūsų naudai, paskatos naudotis mobiliojo ryšio tiekėjo paslaugomis pašalinamos.
Vienas, tinkantis visiems
Vis dėlto net jei M. Zuckerbergo komanda pasiūlytų galimybę rašyti trumpąsias žinutes, naudojantis „Facebook Messenger“ ir neeikvojant interneto ryšio, kažin ar tai būtų pakankamai ilga vinis SMS karstui. Trumposios žinutės tiesiog įaugusios kiekvienam mobilųjį rankose laikiusiam į kraują, tad šią infekciją patogumu pašalinti bus nelengva. Negana to, rinkoje gausu konkurentų. Vis dar populiarus „Microsoft“ valdomas estų kūrinys „Skype“ bei „WhatsApp“ alternatyvos „Viber“ „Kakao Talk“, LINE arba 270 mln. vartotojų vien Kinijoje buriantis „WeChat“. Tai konkurentai, su kuriais socialinio tinklo genijams tenka skaitytis.
Tačiau 48,5 mlrd. litų „WhatsApp“ įkūrėjams grynaisiais ir akcijomis atriekę „Facebook“ protai apgalvojo ir tai. M. Zuckerbergo kūrinys gali pasiūlyti esminį ir nenukonkuruojamą patogumą – galimybę bendrauti visomis įmanomomis platformomis. Nesvarbu, ar esate „Apple“ mėgėjas, ar „Android“ fanatikas, dievinate planšetinius kompiuterius ar išmaniuosius telefonus. Gal naudojatės telefonu su klavišais, o gal staliniu kompiuteriu – „Facebook“ ketina įtikti visiems. Šiuo metu socialinis tinklas sparčiai veržiasi į „Windows“ platformas ir jau netolimoje ateityje galės išdidžiai vadintis didžiausią pasiekiamumą siūlančia programėle. „WhatsApp“ šiame ilgame sąraše tampa tik vienu iš reikalingų įrankių, kuris nupirktas už didelę kainą neša mažiau žalos nei patekęs į konkurentų „Google“ ar „Microsoft“ rankas. Negalima atmesti galimybės, kad milžinišką kainą sukūrė būtent konkurencija tarp pinigų stygiumi nesiskundžiančių technologijų gigantų.
Grėsmę pripažįsta
Nors tai, kad jau greitai SMS gali tapti praeities reliktu, atrodo kaip pasaka, derėtų prisiminti, kaip greitai keičiasi dabartinės technologijos. CD diskai, MP3 grotuvai, skaitmeninės fotokameros ar 1 gigabaito talpos USB atmintinės jau dabar gali puikuotis technologijos muziejuje po iškaba „XXI a. pirmojo dešimtmečio reliktai“. Dar daugiau, Katalonijos sostinėje Barselonoje vasarį vykusiame „Mobile World Congress“, kur aptariamos karščiausios mobiliųjų įrenginių tendencijos, pasitaikė reaguojančių į rinkos pokyčius. Lietuvoje gerai pažįstamo ryšio tiekėjo „Tele2“ atstovai prabilo apie galimybę trumpąsias žinutes dalyti veltui. Motyvuojama ne kuo kitu, o „Facebook“ ir kitų konkurentų keliama grėsme išstumti telekomunikacijų bendroves iš rinkos.
Galiausiai būtų sunku atsiminti, kada pastarąjį kartą siųsdami SMS, susimąstėme apie jos kainą. Skandinavijos ir Baltijos šalyse jau seniai priimta praktika žinutes taikyti veikiau kaip masalą vartotojui, neišsirenkančiam plano, nei realiai apmokamą paslaugą. Pašalinus šį veiksnį konkurencijos slegiami tiekėjai turėtų dar labiau piginti paslaugas ir kartu nurėžti gabalą pelno.
Nors ateities nuspėti neįmanoma, dabartinės tendencijos ir „Facebook“ ryžtas mesti milžiniškus resursus, siekiant įsigyti vieną prekės ženklą, rodo, kad pamažu bręsta naujas karas dėl vartotojų piniginių turinio. Karas, kuriame palankesnė atrodo puolimui skirtų tankų, pažymėtų mėlyname fone išpiešta „f“ raide, situacijoje.
