Privati debesų kompiuterija (angl. Private cloud) – tai debesų kompiuterijos funkcionalumo diegimas privačioje įmonės infrastruktūroje arba dedikuotos infrastruktūros sukūrimas nutolusiame duomenų centre ir jos sujungimas su įmonės IT sistema. Specializuotas IT leidinys („Журнал сетевых решений/LAN“) neseniai publikavo interviu su BDC ekspertų grupės vadovu Robertu Balkiu.
Specializuotas IT leidinys („Журнал сетевых решений/LAN“) neseniai publikavo interviu su BDC ekspertų grupės vadovu Robertu Balkiu.
– Gal galite papasakoti, kaip duomenų centrą parengti privačiam debesiui?
– Privati debesų kompiuterija (angl. Private cloud) – tai debesų kompiuterijos funkcionalumo diegimas privačioje įmonės infrastruktūroje arba dedikuotos infrastruktūros sukūrimas nutolusiame duomenų centre ir jos sujungimas su įmonės IT sistema. Čia bet kokia plėtra įmanoma tik iki turimų ir iš anksto įsigytų resursų ribų arba įsigyjant papildomą įrangą. Taigi lankstumas ir optimalus resursų paskirstymas pasiekiamas turint didesnę IT infrastruktūrą.
Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, kad perėjimas prie privačios debesų kompiuterijos yra ne tik technologinis, bet ir organizacinis pokytis. Planuojant įdiegti privatų debesį, organizacijoje turi būti atlikti keli svarbūs darbai: IT infrastruktūros standartizacija, konsolidacija ir virtualizacija. Taip pat reikėtų peržiūrėti tinklų, duomenų saugyklų, elektros tiekimo infrastruktūrą ir, įvertinus galimą augimą, pasirengti plėtrai. Privačios debesų kompiuterijos įdiegimui dažniausiai naudojami įprastiniai (angl. industry standard) serveriai, duomenų saugyklos ir „VMware“ arba „Microsoft“ programinė įranga.
– Kokiais atvejais rekomenduotumėte rinktis ne privatų, o hibridinį debesų kompiuterijos sprendimą?
– Hibridinis debesis (angl. Hybrid cloud) – geriausia strategija, kai pagrindinėms IT sistemoms naudojamas dedikuotas vidinis debesis, o papildomų pajėgumų, periferinės, testavimo ir kitos sistemos talpinamos tiekėjo infrastruktūroje. Visa sujungta aplinka gali būti valdoma iš nuosavos valdymo panelės, todėl IT specialistai nepatiria nepatogumų dirbdami su keliais valdymo įrankiais ir neturi rūpintis jų integravimu bei su juo susijusiomis problemomis.
Hibridinė debesų kompiuterija leidžia lanksčiau taikyti daugybę naudingų sprendimų, tokių kaip avarinis atstatymas, nuotolinis dubliavimas, apkrovų subalansavimas. Turint vien tik dedikuotą infrastruktūrą vienoje geografinėje vietovėje, tai atlikti įmanoma ne visada.
– Ar perėjimas prie privataus debesies yra labiau techninis ar organizacinis procesas?
– Pirmiausia, tai yra technologinis žingsnis. Turi būti parengta technologinė bazė – monitoringo, rezervinio kopijavimo ir kitos sistemos. Kita vertus, tai yra ir organizacinis procesas. Svarbiausia čia - IT skyriaus veikla. Valdymo ir administravimo procesai turi greitėti, tapti lankstesni. Perėjus prie „debesies“, lengviau užsakomi reikalingi resursai, dalis funkcijų automatizuojama, keičiasi kompetencijų lygis ir pats darbų pobūdis.
– O kaip pasirinkti geriausius technologinius ir programinius sprendimus?
– Sprendžiant, kokią platformą pasirinkti, pirmiausia būtina analizuoti finansinius platformos įsigijimo, veiklos priežiūros (tam naudojami standartiniai ROI, TCO kriterijai), suderinamumo su turima ir ketinama naudoti technine bei programine įranga aspektus. Pavyzdžiui, „VMware“ turi platesnį palaikomų operacinių sistemų spektrą nei „Microsoft“, tad tam tikrais atvejais geriau rinktis „VMware“. Ne mažiau svarbu ir pačios sistemos, kurią ketinate perkelti į debesis, kritiškumas ir turimos programinės įrangos licencijos (tam tikros licencijos gali riboti sistemų perkėlimą į debesis).
– Kai kurie ekspertai teigia, kad sunkiausia yra pasirinkti ne debesų kompiuterijos platformą, o automatizavimo sistemą. Kaip yra iš tikrųjų?
– Visiškai sutinku. Automatizacijos sistemų pasirinkimas yra vienas svarbiausių šiame procese. Juk debesų kompiuterijos privalumų esmė – automatizacija, kurios dėka galima lanksčiai reaguoti į vartotojų poreikius be darbuotojų įsikišimo. Sprendimų tiekėjai paprastai kartu siūlo ir priemones, kurios leidžia „debesis“ adaptuoti prie įmonės procesų ir konkrečių poreikių.
– Ką manote apie kompleksines integruotas platformas?
– Integruotos platformos turi daug privalumų, pavyzdžiui, leidžia išspręsti sistemų suderinamumo klausimus, taip sumažinant sutrikimų skaičių. Be to, mažėja ir palaikymo bei administravimo kaštai. Vienas integruotos platformos minusų – pirminės investicijos dydis, kuris gali būti didesnis nei komplektuojant sistemą iš atskirų komponentų.
– Ką patartumėte rinktis: universalią ar specializuotą platformą?
– Dažniausiai siūlomos debesų kompiuterijos sistemos yra universalios, tinkamos naudoti tiek didelėms duomenų bazėms, tiek verslo analitikai, tiek web aplikacijoms. Verslo poreikiams dažniausiai užtenka universalių sistemų ir tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, grafinės medžiagos apdorojimui, reikėtų naudoti specializuotas platformas.
– Kokios yra šiandieninės duomenų centrų technologijų tendencijos?
– Mano nuomone, SDDC (angl. Software-Defined-Data-Center) yra labiausiai tikėtina duomenų centrų ateitis. Verslo poreikiai verčia IT įmones transformuoti tradicinius duomenų centrus į pirmojo lygio SDDC , o virtualų duomenų centrą galite užsisakyti jau šiandien. Be to, vDC savybės sparčiai tobulinamos. Pilna SDDC koncepcija – tai visi duomenų centrų resursai, kurie pateikiami ir valdomi programiniu būdu, todėl SDDC komponentai – „software-defined“ ar „software-configured“ platformos – bus vis intensyviau naudojami.
Programinės įrangos platformų gamintojai daug investuoja į įrangos valdymą, nes technika be programinio valdymo yra tik atskiras sistemos komponentas, neužtikrinantis reikiamo funkcionalumo. SDDC mechanizmas padeda debesų paslaugas teikti efektyviau, todėl šiandieninė debesies platforma turi būti „software-configured“, tai yra lanksti, vystoma, orientuota į SDDC.
