Darbuotojai vis dažniau atsineša į darbą savo nešiojamąjį arba planšetinį kompiuterį: „Mano „Apple“ yra patogesnis nei jūsų valdiškas „ACER“, o jo programos yra tinkamesnės mano darbui.“ Vis dėlto IT vadovai į pasaulyje žaibiškai plintančią tendenciją „Bring Your Own Device“ žiūri su nerimu – užkratų, skirtų mobiliesiems įrenginiams skaičius, auga labai sparčiai.
„F-Secure“ saugumo ekspertai kiekvieną ketvirtį skelbia ataskaitą apie kompiuteriams ir mobiliesiems įrenginiams kylančias grėsmes. 2013 metų trečiojo ketvirčio ataskaitoje pastebima, jog programišiai dažniausiai taikosi į „Android“ platformos įrenginius. Tai visiškai nestebina, nes „Android OS“ užima beveik 80 proc. mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių rinkos.
Programišiai mobiliesiems įrenginiams dažniausiai (beveik 60 proc.) kuria piktybines programas (angl. Malware). Kitos jų sukurtos programėlės dažniau priskiriamos prie nepageidaujamų programų (angl. Potentially Unwanted Applications arba PUA); jos paprastai kėsinasi į privatumo ar asmens duomenų saugumo sritis.
Grėsmės kaip pasipelnymo šaltinis
„F-Secure“ ekspertai pažymi, kad ypač sparčiai auga grėsmių, kuriomis programišiai siekia finansinės naudos, skaičius. Tokio tipo programos dabar sudaro daugiau nei 80 proc. visų mobiliesiems įrenginiams sukuriamų kenkėjiškų programėlių. Dažniausiai pasitaiko modelis, kuomet infekuotas telefonas be šeimininko sutikimo pradeda siųsti padidintų įkainių trumpąsias žinutes.
Piktybinių programų kūrėjai vis dažniau naudojasi ir tuo, kad mobilieji įrenginiai naudojami pagrindinei ar antrinei vartotojų identifikacijai. Pavyzdžiui, papildomą saugumo priemonę mTAN (mobile Transaction Authentication Number) programišiai išmoko apeiti naudojant mobiliąją programėlę, perimančią pirkimą patvirtinančią SMS žinutę. Ji dažniausiai yra sudėtingesnės sistemos dalis ir dirba kartu su kita, stacionariai veikiančia bankine programa, kuri ir vagia pinigus.
7 rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo žalingos programinės įrangos
Daugelis darbuotojų mobiliuosius įrenginius naudoja ir elektroniniam paštui, ir su darbu susijusios informacijos peržiūrai. Tai reiškia, jog darbuotojui praradus mobilųjį telefoną, įmonė rizikuoja konfidencialios informacijos praradimu, o vadinasi, ir finansiniais nuostoliais. „F-Secure“ ekspertai išskiria septynis būdus, padėsiančius apsisaugoti nuo nepageidaujamos programinės įrangos ir duomenų pasisavinimo:
Naudoti telefono užraktą. Jis apsaugos įrenginį nuo kitų asmenų įsibrovimo. Sužinokite kaip turi atrodyti stiprus slaptažodis. Ir pasidalinkite šia informacija su savo kolegomis.
Naudokite sprendimus, kurie leidžia išmaniajame telefone kontroliuoti saugomus duomenis net pametus ar kitaip praradus įrenginį (Anti-Theft). Nuotoliniu būdu ištrindami visus duomenis galite išvengti didelių nuostolių.
Nustatykite nepageidaujamų skambučių arba trumpųjų žinučių siuntimo blokavimą. Mobiliąsias programėles siųskitės tik iš patikimų tiekėjų. Jei siuntimas iš kitur yra leidžiamas, pakeiskite tokį nustatymą (Settings > Applications > Unknown Sources turi būti nepažymėtas).
Prieš atsisiųsdami programą atidžiai perskaitykite visas jos naudojimo sąlygas. Jeigu kūrėjai reikalauja prieigos prie asmeninės informacijos ar mokamų paslaugų, pavyzdžiui, skambinimo arba trumpųjų žinučių siuntimo tam tikrais telefono numeriais, pasidomėkite, kokiu tikslu tai daroma ir ar tai tikrai būtina.
Skenuokite atsisiunčiamas programėles patikimomis antivirusinėmis programomis. Atminkite, kad ne visos mobiliesiems įrenginiams siūlomos antivirusinės programos yra tokios: pavyzdžiui, „FakeDefender“ neskenuoja įdiegtų programėlių ir nepašalina piktybinių programų.
Įdiekite interneto naršyklės apsaugą, kuri blokuoja žalingus šaltinius.