Pasaulinės rinkos tyrimų bendrovės IDC duomenimis, 2005 metais Lietuvoje piratinių kompiuterinių programų dalis siekė 58 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė šalyje naudojamos programinės įrangos yra įsigyta ir įdiegta į kompiuterius nelegaliai. Daugelis kompiuterių vartotojų jau supranta, kad piratavimas prilygsta vagystei ir yra rimta teisinė bei ekonominė problema. Tačiau retas žino, kad nelicencijuotų programų naudojimas taip pat kelia grėsmę kompiuterio ar tinklo saugumui. Egzistuoja keletas priežasčių, dėl kurių piratinės programos gali būti pavojingos.
Piratavimo grėsmės kompiuterio saugumui
Pirma, dalis platinamų piratinių programų gali būti užkrėstos kompiuteriniais virusais. Taip atsitinka todėl, kad programinę įrangą „nulaužiantys“ ir vėliau internete ar optinėmis laikmenomis platinantys asmenys gali joje paslėpti virusą sąmoningai siekdamas sau naudos. Pastarasis patenka i kompiuteri su diegiama piratine programa ir gali sugadinti jame esančią informaciją (o kraštutiniais atvejais – ir standųjį diską) ar apkrėstą virusu kompiuterį valdyti nuotoliniu būdu ir naudoti tolimesnėms saugumo atakoms vykdyti.
Taip pat pasitaiko, kad piratinėse programose paslepiamas vadinamasis „Trojos arklys“. Tai nedidelė kompiuterinė programa, kuri, dažniausiai kompiuterio šeimininkui nežinant, leidžia prie sistemos internetu prisijungti kitiems vartotojams (viruso autoriams), vogti duomenis (pavyzdžiui, banko korteliu numerius, slaptažodžius, kitus konfidencialius dokumentus) ar šiuo kompiuteriu vykdyti kitokia kenksminga veikla. „Trojos arklys“, prisidengdamas piratine programine įranga, kai kuriais atvejais gali nepastebėtas patekti i kompiuteri net jei pastarasis saugomas antivirusinės programos.
Antra, piratinės programų versijos paprastai apriboja vartotojų galimybes parsisiųsti programų atnaujinimus, klaidų pataisymus. Tai reiškia – jei programoje bus aptikta saugumo spraga, kurią jos gamintojas ištaisys išleisdamas specialų programos atnaujinimą, piratinės programos savininkas negalės to atnaujinimo gauti. Taigi, naudojama programos versija liks nesaugi.
Trečia, nelicencijuota programinė įranga gali kelti rūpesčių dėl nesuderinamumo su kita kompiuteryje įdiegta įranga. Kitaip tariant, programos, kurios įprastomis sąlygomis sklandžiai veikia kartu, įdiegus piratinę įrangą gali sukelti veiklos trukdžių.
Taip pat svarbu, kad iškilus aptartoms problemoms, vartotojas negalės kreiptis į gamintoją dėl jų sprendimo, nes nemokamas techninis aptarnavimas yra teikiamas tik legalią programinę įrangą naudojantiems klientams.
Kaip apsisaugoti?
Tyrimai rodo, kad nemaža dalis kompiuterių vartotojų įsidiegia piratines programas ne iš blogos valios, o tiesiog dėl nežinojimo arba apgauti nesąžiningų platintojų. Kaip galima to išvengti?
Egzistuoja keletas piratinės programinės įrangos platinimo būdų, kurias verta žinoti. Piratinės programos gali būti įdiegiamos tiesiai i Jūsų naują kompiuterį prekybos salone. Tokiu būdu kompiuterių pardavėjai kartais mėgina sumažinti prekės kainą ir prisivilioti daugiau klientų. Norėdami to išvengti, žinokite, kad originalioms i kompiuteri įdiegtoms programoms prekybininkai privalo išduoti specialų sertifikatą ir, daugeliu atveju, įdiegimo diską. Jei taip nenutinka – tai pagrindas įtarti, kad įdiegta programinė įranga yra piratinė.
Nelicencijuotų programų taip pat siūloma įsigyti optinėmis laikmenomis (CD ar DVD pavidalu). Tokiais atvejais pirmasis signalas, jog tai nelegalus produktas, yra įtartinai žema kaina. Taip pat reikėtų atsižvelgti į disko ir jo pakuotės kokybę.
Originali programinė įranga paprastai parduodama dėžutėse, kuriose be paties disko dar yra programos aprašymai, instrukcijos ir autentiškumo sertifikatas. Originalūs diskai (kaip ir pinigu banknotai) dažnai turi integruotas atpažinimo žymes, pavyzdžiui, hologramas. Tačiau bene patikimiausias būdas apsisaugoti nuo tokio piratavimo tipo – įsigyti programinę įrangą specialiose parduotuvėse.
Vis labiau populiarėjant internetui, aktyvėja piratinių programų platinimas šiuo kanalu. Jas tiesiog pasiūloma parsisiųsti tiesiai i kompiuterį įvairiose interneto svetainėse ar siunčiant elektroninius laiškus. Tokiu atveju pagrindine rekomendacija – internetu siųstis programas tik iš jų gamintojų svetainių. Be to, jei jau naudojate programinę įrangą ir nesate tikri, ar ji originali, vis daugiau gamintoju savo interneto svetainėse siūlo nemokamus įrankius, kurie padės įvertinti programų legalumą.