Didelė dalis interneto naršytojų supranta, kad filmų ar muzikos įrašų siuntimasis iš „torrent“ svetainių yra nelegali veikla, tačiau yra ir daugiau neteisėtų dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio tokie neatrodo. Muzikos įrašų transliavimo internetu paslaugos pastaraisiais metais populiarėja ypač sparčiai, tačiau ne visos jas siūlančios kompanijos spėja pasirūpinti autorių teisių savininkų leidimais. 
Didelė dalis interneto naršytojų supranta, kad filmų ar muzikos įrašų siuntimasis iš „torrent“ svetainių yra nelegali veikla, tačiau yra ir daugiau neteisėtų dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio tokie neatrodo, rašo Mashable.com.
1. (Dalis) „Grooveshark“
Muzikos įrašų transliavimo internetu paslaugos pastaraisiais metais populiarėja ypač sparčiai, tačiau ne visos jas siūlančios kompanijos spėja pasirūpinti autorių teisių savininkų leidimais. Problemų su įrašų kompanijomis ne sykį turėjo populiari svetainė „Grooveshark“, kuri vis dar leidžia klausytis dalies įrašų neteisėtai.
2. Reklamų blokavimas
Nors reklamos interneto svetainėse gali būti išties erzinančios, jų užsakovai sumoka už turinį, kurį jums leidžiama naršyti nemokamai. Blokuoti reklamas tolygu nesusimokėti už turinį, o kai kuriais atvejais tai gali būti neteisėta. Skaičiuojama, kad kasmet naršyklėms skirti reklamų blokavimo įskiepiai atneša milijardus dolerių nuostolių įvairiems interneto verslams.
3. Failų saugojimas ir naudojimas neturint leidimo
Skaityti internete esančius tekstus, dokumentus, žiūrėti nuotraukas ar vaizdo įrašus, žinoma, yra legalu. Tačiau šios informacijos kopijavimas ir naudojimas (pvz., perpublikavimas savo tinklalapyje, tinklaraštyje ar kokiame nors darbe) neturint tam leidimo yra autorių teisių pažeidimas. Neatsiklausus galima naudoti tik tą turinį, kurio savininkas jam pritaikė „Creative Commons“ licenciją.
4. VPN tinklai ir IP adreso keitimai
Negalėdami naudotis kai kuriomis paslaugomis (pvz., „Netflix“, „Xbox Live“) imlesni tautiečiai įsigudrina pakeisti savo adresus ar, naudodamiesi VPN tinklais, „apgauti“ turinio tiekėją, esą jie yra kitoje šalyje. Nors finansiškai niekas nėra nuskriaudžiamas (už filmus, žaidimus ir pan. sumokama), formaliai tai yra nelegalu – todėl šių paslaugų tiekėjai ir blokuoja prieigą iš mūsų šalies.
5. Melas dėl amžiaus
Įvairūs tinklalapiai į sritis, kuriose yra nepilnamečiams netinkamos informacijos (pvz., erotika, pornografija, smurtas ir kt.), leidžia patekti tik įvedus savo gimimo datą arba spustelėjus mygtuką „Man jau 18-ka“. Kitos svetainės (pvz., socialinis tinklas „Facebook“ ar pažinčių tinklalapiai) leidžia registruotis tik tam tikro amžiaus sulaukusiems nariams. Nieko nuostabaus, kad tokios apsaugos paaugliams tik kelia šypseną.
6. Registruotų prekių ženklų domenų pirkimas
Nors ši problema buvo aktualesnė interneto aušroje, vis dar pasitaiko atvejų, kai užsidirbti norintys žmonės užregistruoja domenus, kurie atitinka žinomų prekių ženklų pavadinimus. Ir nors internete galioja taisyklė „Kas pirmesnis, tas gudresnis“, teismai ne kartą yra atėmę interneto domenus iš žmonių, kurie juos registruodami tikėjosi tik „numelžti“ analogiško prekės ženklo savininkus.
7. Svetimo turinio kėlimas į „YouTube“
Vos sulaukusi autorių teisių savininkų kreipimosi „Google“ šalina neteisėtai įkeltus vaizdo įrašus iš „YouTube“, tačiau šioje svetainėje visuomet buvo ir, veikiausiai, bus apstu kopijuotų įrašų (pvz., „Simpsonų“ ar „Draugų“ epizodų).
