IT specialistai populiariai kalbėdami debesų kompiuteriją palygina su komunalinėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, su elektra. Vartotojai jos negamina patys, o perka iš tiekėjo ir moka už tiek, kiek sunaudoja. Lygiai taip pat yra ir su debesų kompiuterija: paslauga perkama iš tiekėjo ir mokama už tiek, kiek sunaudojama. 
IT specialistai populiariai kalbėdami debesų kompiuteriją palygina su komunalinėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, su elektra. Vartotojai jos negamina patys, o perka iš tiekėjo ir moka už tiek, kiek sunaudoja.
Lygiai taip pat yra ir su debesų kompiuterija: paslauga perkama iš tiekėjo ir mokama už tiek, kiek sunaudojama. Šiuo atveju visi vartotojo duomenys, jam reikalingos programos yra ne jo, o paslaugos teikėjo kompiuteriuose. Vartotojo kompiuteris dažniausiai turi tik operacinę sistemą ir interneto naršyklę. Visa kita jis gauna internetu iš debesijos.
Kad viskas veiktų sklandžiai, rūpinasi paslaugos teikėjas. Vadinasi, debesų kompiuterijos paslaugomis besinaudojančioms įmonėms nebereikia tiek ir tokių IT specialistų kaip anksčiau. Tokios pareigybės kaip IT ūkio administratorius ar duombazės programuotojas pradeda nykti.
Nesuka galvos dėl gedimų
Debesų kompiuterijos paslaugas teikiančioms įmonėms patikėjus IT ūkio ir kitų informacinių sistemų priežiūrą, veiklos sąnaudos sumažėja ne vien dėl to, kad tam tikri specialistai nebereikalingi.
„Naudojantis duomenų centrų paslaugomis sutaupyti galima beveik visose srityse. Įmonei nereikia pirkti ar nuomotis, saugiai įrengti patalpos, jos vėdinti, tiekti elektros, rūpintis nepertraukiamu veikimu, kopijų kūrimu ir dubliavimu. Nereikia įsigyti serverių, kurių našumas šiandienos poreikiams yra per didelis, o rytojaus poreikiams gali būti per mažas.
Bendrovės, teikiančios debesų kompiuterijos paslaugą, pavyzdžiui, gali pasamdyti 10 specialistų komandą, kuri prižiūrės 20 įmonių serverius. Duomenų centras galės man skirti geriausius tam tikros srities specialistus, kai jų reikės ir kiek jų reikės. Pačiai įmonei nuolat turėti tokių specialistų nėra poreikio, per dideli kaštai“, – dėstė Marijus Strončikas, koncerno „MG Baltic“, perkančio debesų kompiuterijos paslaugas, IT vadovas.
Panašius argumentus vardijo ir Vytautas Vaitkus, bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“, valdančios 80 Lietuvos spaudos kioskų ir „R-kiosk“ parduotuvių tinklą, IT vadovas. Jis pridūrė, kad naudojantis debesų kompiuterijos paslaugomis įmonei nebereikia rūpintis gedimų šalinimu: „Nežinau, genda pas juos kas nors ar ne. Tiekėjo reikalas man pateikti normalų sprendimą.“
V. Vaitkaus teigimu, „Reitan Convenience Lithuania“ debesų kompiuterijos paslaugas teikiančiai bendrovei jau perleido kompiuterių, tinklo, saugumo priežiūrą. Viską, ką įmanoma patikėti bendrovei iš šalies, anot M. Strončiko, perleido ir „MG Baltic“.
„Vadovauju IT departamentui, bet IT žmogaus, kuris, kaip daugelis įsivaizduoja, programuoja, prižiūri serverius, sukioja varžtelius, jame nėra. Yra darbuotojai, kurie surenka ir susistemina verslo poreikius, kuria vystymo užduotis bendrovei, iš kurios perkame paslaugą, jas tikrina, diegia įmonės viduje. Jie yra labiau projektų ir procesų vadovai negu IT žmonės“, – sakė V. Vaitkus.
Specialistų paklausa išliks
IQ pašnekovai teigė, kad gerų IT specialistų poreikis rinkoje nemažėja ir artimiausiu metu tendencijos tikrai nesikeis. Jų stygius juntamas visuomet. Tad eilės, besirikiuojančios prie išties gerų specialistų, – natūralus reiškinys.
„Įmonėms vis daugiau informacijos ir funkcijų patikint debesijai gali keistis specialistų darbo pobūdis. Tačiau šių technologijų sieti su etatų mažėjimu nereikėtų. Atvirkščiai, debesų kompiuterija yra bene sparčiausiai besivystanti IT sritis, tad dėl jos sparčiai daugėja darbo vietų. Skaičiuojama, kad šiuo metu visame pasaulyje yra 8,8 mln. darbo vietų, tiesiogiai susijusių su debesų kompiuterija. 2015 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 14 mln.“, – kalbėjo įmonės „Blue Bridge“ direktorius Dalius Butkus.
Anot jo, debesų kompiuterijos paslaugų teikėjas privalo turėti sudėtingą IT kompetencijų komplektą: programavimo, virtualizacijos, infrastruktūros, vadybos ir t. t.
„Kiekvienas debesų kompiuterija paremtas sprendimas orientuotas į konkretų rezultatą. Todėl kiekvienas sprendimą kuriančios komandos narys turi suvokti visumą. Trumpai tariant, tai jau nebe siauras amatas, o ekspertinė vadybinė veikla. Šie įgūdžiai ir kompetencijos lemia didesnius atlyginimus rinkoje jau šiandien“, – aiškino D. Butkus.
V. Vaitkus pabrėžė, kad kiekvienos įmonės IT ūkis yra savita kompleksinė sistema. Jos prižiūrėti universitetai neišmokys. Atėję dirbti specialistai patys turi prisitaikyti, suvokti, ką, kaip ir kodėl daryti.
„IT įtaka žmonių gyvenimui nemažėja. Todėl ir toliau bus reikalingi, pavyzdžiui, programuotojai, testuotojai. Bet abejoju, ar šios specialybės ateityje bus taip gerai mokamos kaip dabar, ar tai labai perspektyvu. Tačiau faktas, kad bus reikalingi vertėjai iš verslo kalbos į IT kalbą“, – svarstė V. Vaitkus.
