„Paprastos, tinka visiems atvejams, viskas arba nieko, nesunkiai taikomos, palaikomos ekspertų“, – tai „Harvard Business Review“ straipsnyje „Spotting Management Fads“ minimi požymiai, pagal kuriuos galima atpažinti madingas, bet praktikoje sunkiai pritaikomas vadybos sistemas.
„Paprastos, tinka visiems atvejams, viskas arba nieko, nesunkiai taikomos, palaikomos ekspertų“, – tai „Harvard Business Review“ straipsnyje „Spotting Management Fads“ minimi požymiai, pagal kuriuos galima atpažinti madingas, bet praktikoje sunkiai pritaikomas vadybos sistemas.
Jei debesų kompiuteriją įvardinsime kaip vadybos modelį, tuomet atrodo, kad daugelis greitai praeinančios mados požymių galioja ir šiai technologijai.
Klausimas – ar iš tikrųjų debesų kompiuterija yra tik madinga užgaida, ar gali suteikti realios naudos verslui ir valstybinėms organizacijoms?
Panagrinėkime kelis debesų kompiuterijos taikymo scenarijus ir įvertinkime, kokia nauda buvo gauta panaudojus šią technologiją.
Įmonės IT ūkio „iškraustymas“ į debesį
Vienas iš galimų scenarijų yra įmonės IT ūkio perkėlimas į debesį. Šis scenarijus buvo pritaikytas modernizuojant bendrovės „Vilniaus vandenys“ IT ūkį. Vykdant projektą perkeltos 24 serveriuose veikusios informacinės sistemos, atnaujintos naudotojų atpažinimo ir el. pašto sistemos, konsoliduoti failų ir duomenų bazių serveriai. Įmonė „Vilniaus vandenys“ modernizavimo projektą įvykdė beveik 3 kartus greičiau (2 mėnesiai vietoje 6), be to, vandentiekio įmonė sutaupys daugiau nei 1,2 mln. litų.
Kiti motyvai, kurie galėtų paskatinti naudoti šį scenarijų, gali būti pasenusi įranga (pavyzdžiui, galbūt neverta įsigyti naujų serverių, o pasirinkti „debesų“ technologijas), siekis sumažinti IT personalo krūvį ar jaučiant IT specialistų trūkumą.
Debesies perkėlimas į įmonės IT ūkį
Tai scenarijus, kai įmonė jau naudojasi IT iš „debesies“, o vėliau dalį arba visas informacines sistemas perkelia į vidinį IT ūkį. Šis variantas buvo pritaikytas tarptautinėje kompanijoje, kuri turi daug prekybos taškų Lietuvoje ir užsienyje.
Kompanija planavo prekybos taškų plėtrą ir nebuvo tikra, ar dabar naudojama „Navision“ sistema pajėgs apdoroti išaugusį informacijos kiekį. Norint patikrinti šios sistemos pajėgumus, būtų reikėję įsigyti gana daug brangios įrangos. Siekiant sumažinti testavimo išlaidas ir projekto trukmę, buvo sukurta veikiančios sistemos kopija „debesyje“, į ją „užkrauti“ duomenys ir atlikti apkrovimo testai, kurie niekaip neįtakojo produkcijoje naudojamų informacinių sistemų. Įsitikinus, kad sistema atitinka keliamus reikalavimus, ji buvo perkelta į vidinius įmonės serverius ir pradėta naudoti prekybos valdymui.
Šis scenarijus puikiai tiks tais atvejais, kai norima: išbandyti naujas informacines sistemas prieš diegimą į vidinę IT infrastruktūrą; įvertinti naudojamų informacinių sistemų galimybes naujam taikymui; nusistovėjus informacinių sistemų apkrovimui (kitaip sakant, įvertinus reikalingus IT resursus).
Programų optimizavimas ir testavimas
Panaudojus šį scenarijų galima patikrinti, kokią įtaką pasikeitusios sąlygos turi programinei įrangai ir IT sistemoms. Šis scenarijus buvo pritaikytas gamybos įmonėje, kuri susidūrė su problema, kad finansų programoje vykdomas savikainų perskaičiavimas užtrukdavo net kelias dienas. Šioje situacijoje išsiaiškinti problemos priežastis yra sudėtinga, nes greitaveika gali būti nulemta tiek įrangos, tiek programinio kodo kokybės.
Pasirinktas sprendimas perkelti sistemą su finansų valdymo programa į „debesį“. Tai buvo padaryta vos per kelias valandas, o pradėjus naudotis „Navision“ iš „debesies“ ataskaitų generavimas sutrumpėjo iki 2 valandų.
Kiti atvejai, kai galėtų būti panaudojamas šis scenarijus, yra šie: įmonė nori testuoti informacinės sistemos greitaveiką įvairiomis sąlygomis ar išbandyti programų pataisymus. Taip pat „debesyje“ galima turėti aplinką, kuri naudojama tik testavimui.
Apkrovimo perkėlimas
Pagal šį scenarijų debesų kompiuterija panaudojama kaip laikinas „buferis“ padidėjusiam IT apkrovimui suvaldyti. Šio scenarijaus pavyzdys galėtų būti „Tildė IT“, kuri rengdama nacionalinį lietuvių kalbos konkursą moksleiviams „Švari kalba – švari galva“ pasitelkė debesų kompiuterijos paslaugas. Tam, kad neplėsti vidinių IT sistemų, papildomų resursų iš „debesies“ buvo įsigyta 1 mėnesiui, t. y. tam laikotarpiui, kurį vyko konkursas.
Kiti motyvai pritaikyti aprašytam scenarijui galėtų būti: verslo sezoniškumas; reklaminės kampanijos, kuomet gali žymiai padidėti lankytojų srautai; projektai, kuriems nepakanka vidinių IT resursų.
Ką rodo išnagrinėti atvejai?
Pirmiausiai, nagrinėti pavyzdžiai rodo, kad debesų kompiuterija nėra „viskas arba nieko“ sprendimas: visais paminėtais atvejais, įmonės suderino vidines IT sistemas ir „debesų“ paslaugas savo tikslams pasiekti.
Antra, nebūtini radikalūs pokyčiai įmonės IT ūkyje tam, kad galima būtų pritaikyti kurį nors debesų kompiuterijos scenarijų. Ir trečia, daugeliu atvejų debesų kompiuterijos sprendimai gali būti greitai įdiegiami, išjungiami ir pakeičiami t.y. eksperimentavimas ir bandymai nebėra tokie rizikingi ir brangūs, kaip naudojant tradicinį IT.
Grįžtant prie klausimo, iškelto straipsnio pradžioje, galima būtų apibendrinti: debesų kompiuterija nėra „sidabrinė kulka“, kuri išsprendžia visas problemas, tačiau profesionaliai taikoma ši technologija gali pagelbėti tiek optimaliai sutvarkyti tradicinį IT ūkį, tiek pritaikyti kokybiškai naujus sprendimus versle ir valstybės organizacijose.
