IT rinkoje ryškėja nauja tendencija, vadinama „atsinešk asmeninį debesį“ (angl. Bring your own cloud, BYOC), kai kuriose kompanijose jau pakeičianti „atsinešk asmeninį įrenginį“ koncepciją. „Atsinešk asmeninį debesį“ koncepcija įmonių vadovams kelia nemenką susirūpinimą dėl kompanijos duomenų saugumo. Ar tokios baimės pagrįstos pamatysime per artimiausius kelerius metus, o šįkart trumpai pristatysiu naująją IT tendenciją. 
IT rinkoje ryškėja nauja tendencija, vadinama „atsinešk asmeninį debesį“ (angl. Bring your own cloud, BYOC), kai kuriose kompanijose jau pakeičianti „atsinešk asmeninį įrenginį“ (angl. Bring your own device, BYOD) koncepciją. „Atsinešk asmeninį debesį“ koncepcija įmonių vadovams kelia nemenką susirūpinimą dėl kompanijos duomenų saugumo. Ar tokios baimės pagrįstos pamatysime per artimiausius kelerius metus, o šįkart trumpai pristatysiu naująją IT tendenciją.
Kuo skiriasi BYOD ir BYOC koncepcijos?
„Atsinešk asmeninį įrenginį“ (BYOD) koncepcija paremta tuo, kad darbuotojai profesinėje veikloje gali naudoti asmeninius įrenginius, tokius kaip planšetiniai ar nešiojamieji kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Asmeniniais įrenginiais leidžiama prisijungti prie įmonės sistemų, taikomųjų programų (angl. applications) ir duomenų bazių, tačiau taikomi tam tikri duomenų naudojimo apribojimai ir taisyklės, siekiant apsaugoti svarbią korporatyvinę informaciją nuo nutekėjimo.
„Atsinešk asmeninį debesį“ yra dar progresyvesnė praktika darbo reikmėms naudoti ne tik asmeninius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, bet ir debesų kompiuterijos platformas, tokias kaip „Dropbox“, „SkyDrive“, „iCloud“ ir t. t. Nemažai žmonių naudoja viešąsias „debesų“ paslaugas, tokiu būdu siekdami apsaugoti savo asmeninius failus ir turėti juos nuolat pasiekiamus su išmaniaisiais telefonais, planšetiniu ar nešiojamuoju kompiuteriu.
Įmonėms gali būti naudinga skatinti darbuotojus naudotis nemokamomis debesų kompiuterijos paslaugomis, nes tai leistų sumažinti IT sąnaudas duomenų saugojimui, komunikacijos įrankiams ar kitoms programoms. Žvelgiant iš darbuotojų perspektyvos – jiems gali būti patogiau naudotis jau turimomis „debesų“ paslaugų paskyromis. Be to, įmonės siūlomos priemonės ne visuomet visiškai patenkina darbuotojų poreikius, tad jie ieško alternatyvų patogiam darbui. Tokiu būdu susipina asmeniniai ir įmonės „debesys“.
Tai kur problema?
Abejones kelia tai, kad kompanija negali kontroliuoti, kur patenka jų duomenys ir neturi galimybės užtikrinti jų saugumo.
Pradėjus populiarėti BYOD koncepcijai, įmonėse atsirado politikos, nustatančios vidinių duomenų naudojimo taisykles darbo metu, po darbo ir ne darbo aplinkoje. Tai daroma, siekiant apsaugoti įmonės informaciją nuo nutekėjimo, prieinamumo „ne darbuotojų akims“. Taip pat, siekiant kuo didesnio duomenų saugumo, kadangi kompanijų naudojamiems „debesims“ keliami gerokai aukštesni patikimumo reikalavimai nei asmeninio naudojimo debesų paslaugoms.
Kitas BYOC niuansas – darbuotojui išėjus, įmonė netenka ir visų korporatyvinių duomenų, kurie buvo saugomi jo asmeninėje „debesies“ paskyroje. Tuo tarpu įmonės naudojamame „debesyje“ visa informacija lieka įmonės rankose, nepaisant darbuotojo „emigracijos“.
BYOC koncepcija kol kas labiau artima toms kompanijoms, kurios neturi pakankamai finansinių išteklių investuoti į IT arba turinčioms nedidelį kolektyvą. Naujoji tendencija sulaukė ir giganto „Microsoft“ dėmesio – kompanija jau žengė žingsnį link asmeninės ir profesinės erdvių sujungimo, sukurdama galimybę sinchronizuoti „Office 2013“ ir „SkyDrive“ failus.
