Tarp paieškų sistemų „Google“ gali pasigirti turintis monopolį – įmonei tenka per 90 proc. visų internete atliekamų paieškų. Tačiau yra šalių, kur jos dominavimas ne toks žymus, pavyzdžiui, Kinija ar Rusija. O kitos paieškų sistemos pradeda vytis „Google“ kokybe. BBC sudarė sąrašą paieškų sistemų, kurios stengiasi aplenkti „Google“, pasiūlydamos kitokių sprendimų.
Tarp paieškų sistemų „Google“ gali pasigirti turintis monopolį – įmonei tenka per 90 proc. visų internete atliekamų paieškų. Tačiau yra šalių, kur jos dominavimas ne toks žymus, pavyzdžiui, Kinija ar Rusija. O kitos paieškų sistemos pradeda vytis „Google“ kokybe.
BBC sudarė sąrašą paieškų sistemų, kurios stengiasi aplenkti „Google“, pasiūlydamos kitokių sprendimų.
„Bing“
„Microsoft“ paieškos sistema yra pagrindinis „Google“ varžovas pasaulinėje rinkoje. Tiesa, „Bing“ kol kas turi tik vieną dvidešimtąją viso srauto.
„Bing“ nuo „Google“ skiriasi spalvingu fonu ir blyksinčiais taškais, kurie atskleidžia su fonu susijusių nuorodų ar faktų.
Ši sistema taip pat bando įtraukti socialinius tinklus. Pavyzdžiui, JAV vartotojams beieškant informacijos, „Bing“ išmeta juostą su vartotojo „Facebook“ draugais, kurie gali turėti susijusios informacijos.
Taip pat „Bing“ vartotojai gali matyti laukus su vaizdais ir nuorodomis, kurias parenka grupė tinklaraštininkų bei kitų ekspertų.
„Yandex“
Rusijos populiariausia paieškos sistema taip pat veikia anglų, turkų ir ukrainiečių kalbomis.
Įmonė šiuo metu ruošia naują paieškos rezultatų pateikimo būdą – blokelius informacijos, kuriuos visus galima žiūrėti viename puslapyje. Taip nereikia eiti į trečios šalies tinklalapius.
Pavyzdžiui, paieškojus „Aeroflot“ registracija Maskva“ yra išmetamas blokelis, kuriame vartotojas gali suvesti savo duomenis ir užsiregistruoti į skrydį, neapsilankant skrydžių bendrovės tinklalapyje.
„DuckDuckGo“
„DuckDuckGo“ pabrėžia, kad jiems svarbiausia yra privatumas ir žada nerinkti ir nesidalinti asmenine savo vartotojų informacija. Tokia nuostata tapo ypač svarbi po to, kai paaiškėjo, kad „Google“ ir „Microsoft“ teikdavo savo klientų duomenis JAV nacionalinei saugumo agentūrai.
Be to, „DuckDuckGo“ yra mažiau apkrauta nei kitos sistemos. Ji leidžia mažiau reklamos bei stengiasi personalizuoti paieškos rezultatus
„Blippex“
Dauguma paieškos sistemų rezultatus rikiuoja pagal žodžių analinę ir nuorodų į tą puslapį skaičių. Tačiau „Blippex“ rikiuoja rezultatus pagal tai, kiek laiko žmogus praleidžia tame puslapyje. Kuo daugiau laiko žmogus praleidžia tame puslapyje – tuo jis svarbesnis.
Kol kas ši sistema neveikia tobulai, nes ja naudojasi nedaug žmonių ir „Blippex“ sudėtinga nustatyti, kuris rezultatas yra visiems svarbiausias.
„Wolfram Alpha“
Šis tinklalapis nepateikia nuorodų į kitus puslapius, bet surenka reikalingą informaciją ir skaičius iš pirminių šaltinių ir tada tą informaciją pateikia lentelėmis, grafikais ir kita vaizdine medžiaga.
„Blekko“
Ši sistema unikali savo rezultatų filtravimo sistema, kuri naudoja pasviruosius brūkšnius. Pavyzdžiui, jei lankytojas nori rasti, kur nusipirkti tortą, jis rašo: tortas/parduotuvė/restoranas. Tačiau jei jam reikia pačių naujausių straipsnių apie tortus, jis įveda: tortas/tinklaraštis/data.
„Naver“
Pietų Korėjos populiariausia paieškos sistema buvo sukurta kelių „Samsung“ darbuotojų. Ji rezultatus grupuoja pagal tai, iš kur jie gauti: tinklaraščių, socialinių tinklų, reklamuotojų, naujienų agentūrų.
„Pipl“
„Pipl“ specializuojasi žmonių paieškose. Ši sistema paieškai naudoja duomenis iš socialinių tinklų profilių, teismų įrašų ir kitų asmenų duomenų bazių. Į rezultatus įeina nuotraukos ir kartais žmonių, kuriuos subjektas pažįsta, vardai. „Baidu“
„Baidu“ yra pati populiariausia Kinijos paieškos sistema. Įmonė teigia, kad jos privalumas yra tas, kad ši sistema pateikia ne tik nuorodas, bet iš karto reikalingą informaciją.
„Yacy“
Ši sistema pagrįsta „peer-to-peer“ tinklu. Informacija rezultatams yra renkama iš savanorių kompiuterių, o ne centrinio portalo. Dėl to yra neįmanoma rezultatų cenzūra.
„Start Page“
„Start Page“ yra paremta „Google“ sistema. Tačiau ji ypatinga tuo, kad prieš pateikdama vartotojų užklausas „Google“, pašalina visą informaciją apie vartotojus. Taip „Google“ negali gauti jų interneto adresų ar įdiegti slapukų į jų įrenginius.
Nors tokia sistema yra patraukli žmonėms, siekiantiems anonimiškumo, kitiems ji gali nepatikti, nes „Google“ neturėdama duomenų, negali suasmeninti paieškos rezultatų.
