Liepos 8 dieną anapilin iškeliavo vienas iš pirmųjų interneto paieškos variklių – „AltaVista“. Šios paslaugos tarnybinės stotys išjungtos, algoritmai nebeveikia, o po tinklą ropoję robotukai iškeliavo amžino poilsio. Nors 1997 metais – metais anksčiau nei atsirado „Google“ – „AltaVista“ kasdien pritraukdavo po du milijonus vartotojų. Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis.
Liepos 8 dieną anapilin iškeliavo vienas iš pirmųjų interneto paieškos variklių – „AltaVista“. Šios paslaugos tarnybinės stotys išjungtos, algoritmai nebeveikia, o po tinklą ropoję robotukai iškeliavo amžino poilsio. Nors 1997 metais – metais anksčiau nei atsirado „Google“ – „AltaVista“ kasdien pritraukdavo po du milijonus vartotojų.
Iš visų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje sukurtų paieškos variklių su „AltaVista“ vargu ar kas galėtų lygintis. Tiesa, sėkmės istorija baigėsi tuomet, kai „AltaVista“ naudotojus perviliojo „Google“, o patį paieškos variklį 2003 metais įsigijo ir patyliukais numarino „Yahoo“.
Šio interneto paieškų dinozauro išnykimas – tai tarsi priminimas, kad iki „Google“ dominavimo eros buvo daugybė paieškos variklių, pasižymėjusių savo keistenybėmis, specializacija, interneto turinio indeksavimo skirtumais. Skirtingų paieškos variklių naudojimas neretai pateikdavo visiškai skirtingus rezultatus. Pasaulinis tinklas neatrodė tarsi visuotinai tarpusavy sujungtas – kiekvienas paieškos variklis parodydavo tik tam tikrą viso tinko gabalėlį.
„AltaVista“ pasiūlė ir itin populiarią paslaugą, kurią vėliau nusižiūrėjo „Google“. Dar ilgą laiką po to, kuomet „AltaVista“ paieškų populiarumas smuko, šios bendrovės sukurtas internetinis vertėjas „BabelFish“ buvo populiariausias pagalbininkas norint išversti kokį nors tekstą. Ir nors dabar „Google“ yra dažniausiai naudojamas paieškų variklis, kuria operacines sistemas mobiliesiems įrenginiams, siūlo populiariausią internete pašto paslaugą bei dominuoja interneto reklamų rinkoje, internete galima rasti ir didelį kiekį santykinai mažučių paieškos variklių, kurie yra specializuoti ir lankytojams siūlo tai, ko nesugeba „Google“.
Šiais laikais internetas tapo gerokai vientisesniu tarpusavy sujungtų kompiuterių tinklu, tačiau jis ir nepalyginamai didesnis nei praėjusiame amžiuje. Norėdami pagerbti „AltaVista“ atminimą, svetainės tested.com specialistai atrinko devynis nišinių paieškos variklius, į kuriuos vartotojai užsuka tada, kai „Google“ siūlomi rezultatai tiesiog neatitinka poreikių.
„Wayback Machine“: Archive.org siūloma „Wayback Machine“ paslauga – idealus įrankis norintiems internete surasti tai, ko „Google“ neberanda dėl to, jog tos informacijos internete nebėra. Archive.org tvirtina, kad savo tarnybinėse stotyse jie saugo daugiau nei 350 mlrd. interneto puslapių, kurie „sveria“ daugiau nei du petabaitus. Nemažą dalį šių puslapių sudaro įvairios populiarių svetainių versijos, kitusios bėgant laikui, tačiau su šiuo varikliu galima rasti ir daugybę „Geocities“ vartotojų svetainių, kurių joks kitas paieškos variklis neberastų.
„Wolfram Alpha“: „Skaičiuojamųjų žinių paieškos variklis“ interneto paieškose nėra toks stiprus, kaip „Google“. Bet jeigu kyla koks nors matematinis klausimas – jam niekas neprilygs. Be to, „Wolfram Alpha“ gebėjimas lankytojui pateikti tiesioginius atsakymus į klausimus kartais gali atrodyti tarsi stebuklas. Ir dar „Wolfram Alpha“ siūlo labiau mokslišką požiūrį į paieškos rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu ieškotumėte kokio nors įžymaus žmogaus – na kad ir Bruce'o Dickinsono – paieškos variklis jums pateiks žmogaus nuotrauką, pasakys, kuriais metais ir kur šis dainininkas gimė, kuo išgarsėjo, kokie jo pomėgiai ir netgi koks jo ūgis. Deja, daug informacijos apie lietuvius šis variklis jums nepateiks – jam žinomi tik kai kurie paties aukščiausio kalibro šalies politikai politikai ir vienas-kitas sportininkas. Beje, „Google“ taip pat pradėjo rodyti integruotus atsakymus į paieškų eilutės užklausas – informaciją apie garsiausius žmones (pasiskolintą iš „Wikipedia“), oro sąlygas, valiutų kursus ir panašiai.
„Giphy“: Vos prieš keletą mėnesių „Google“ pasiūlė galimybę susiaurinti vaizdų paiešką iki „animuotų paieškų“ (t. y. GIF formato rinkmenų paieškos). „Giphy“ yra visiškai neseniai sukurtas paieškų variklis, siūlantis pačių sukauptą GIF rinkmenų duomenų bazę – kiekvienos rinkmenos šaltinis yra pažymėtas. Ieškant tokių konkrečių terminų, kaip „game of thrones“, rezultatai būtų lygiai tokie kaip ir tikitės. Nors pačius smagiausius rezultatus pateikia paieška pagal terminą „cat attack“. Naudinga tai, kad atidarius rinkmeną nurodomas jos formatas taškais ir kadrų kiekis.
„TinEye“: Atvirkštinė vaizdų paieška – dar vienas neseniai „Google“ pradėtas siūlyti paieškos įrankis. Tačiau kol „Google“ to nesiūlė, svetainė „TinEye“ buvo nepakeičiama – tik ji galėdavo surasti kokio filmo kadrą matote arba kur rasti didesnę tos pačios nuotraukos versiją, kaip rasti tą paslaptingą, tik iš veido žinomą dainininką. „TinEye“ neieško pagal nuotraukos metaduomenis – paieška vykdoma remiantis vaizdo atpažinimo algoritmais, kurie padeda surasti panašius ar identiškus vaizdus. Be to „TinEye“ paieškos rezultatus pateikia kitaip nei „Google“: „TinEye“ paieškoje daugiausiai naudojama šios svetainės 3 mlrd. nuotraukų duomenų bazė, tuo tarpu „Google“ visų pirma stengiasi nukreipti į svetainę, kurioje yra panaši nuotrauka.
„Creative Commons Search“: Paprasta ir praktiškai naudinga paieška. Jeigu jums prisireikė nuotraukos, kurią pamatėte „Flickr“ ar „Google Images“ paieškoje, o autorius nesuteikė leidimo naudoti jo darbą kur nors kitur internete, belieka nuleisti galvą ir spūdinti toliau. O „Creative Commons“ paieška leidžia susiaurinti rezultatus iki nuotraukų, kurias galima nemokamai naudoti savo reikmėms – taip pat yra galimybė ieškoti ir šiuo licencijavumo būdu pažymėtos muzikos ar kitų terpių rinkmenų.
„Can I Stream It“: Vos prieš keletą metų vienintelis būdas kompiuterio ekrane pasižiūrėti kokį nors televizijos serialą ar filmą buvo toks, kurį galima būtų pavadinti neteisėtu – vaizdo turinio transliavimo ar nuomos internetu paslaugos, jei tokių ir buvo, mūsų šalies gyventojams buvo neprieinamos. Tačiau tie laikai praėjo – kadaise tik amerikiečiams prieinami vaizdo medžiagos šaltiniai atsivėrinėja ir kitoms šalims. O „Can I Steam It“ jūsų pageidaujamo serialo ar filmo ieškos visuose tuose šaltiniuose ir pasakys iš kur turinį galima transliuoti, iš kur – išsinuomoti skaitmeniniu būdu, o kur – įsigyti. Paieškos variklis netgi siūlo užsisakyti priminimus, kuriuos siunčia, kai tik jūsų ieškomas turinys tampa prieinamu internete. Žinoma, šios paslaugos turi vieną trūkumą – jos yra mokamos. Bet už tai teisėtos.
„Duck Duck Go“: šis paieškų variklis pirmąkart pagarsėjo 2012 metai, kai pažadėjo, kad savo vartotojų jokiu būdu nestebės – ši niša rinkoje atsirado tada, kai „Google“ ėmėsi ne pačių gražiausių veiksmų vartotojų privatumo požiūriu.
Tačiau sveikas požiūris į privatumą nėra vienintelis „Duck Duck Go“ privalumas – jie siūlo ir kitokių „gėrybių“ bei integruotų rezultatų, panašių į „Wolfram Alpha“: atlieka matematinius skaičiavimus, generuoja atsitiktinius slaptažodžius, pasiūlo patiekalų receptus. Dalį šių veiksmų moka ir „Google“, tačiau ne visus, ne taip elegantiškai ir ne taip privačiai.
„Google Flights“: tai yra vienas iš mažiausiai žinomų, tačiau itin kokybiškų „Google“ pirkinių, papildžiusių paieškos variklio galimybes. 2010 metais „Google“ įsigijo bendrovę „ITA Software“, kuri siūlė skrydžių paieškos sistemą QPX, kurią buvo integravęsi tokios svetainės, kaip „Kayak“, „Orbitz“ ir „CheapTickets“. O šiuo paieškos varikliu be įkyrių siūlymu kartu užsisakyti ir kambarį viešbutyje ar išsinuomoti automobilį galima naudotis per „Google Flights“.
Gal kiek nesąžininga sakyti, kad „Google“ nesugeba to, ką siūlo „Google“, bet iš tiesų paieškos variklis buvo sukurtas kitos bendrovės, tuo metu, kai „Google“ apie tokią galimybę galbūt net nesvarstė. Deja, skrydžių per Vilniaus oro uostą šis paieškos variklis kol kas neindeksuoja.
„Flightfox“: jeigu jau kalbama apie skrydžių paieškas, „Flightfox“ yra gana smagus naudotojų kuriamas skrydžių paieškos variklis. Formaliai vertinant, tai netgi ne paieškos variklis, o mokama paslauga, kuri siūlo dažnai skraidančių asmenų patarimus apie pigius skrydžius – sumokėjus kelis dolerius gausite informacijos kaip gauti ką nors pigiau. Arba galite nusakyti savo pageidavimus, o ekspertai pasiūlys savo pagalbą patenkinant jūsų poreikius. Mokėti už „Firefox“ paslaugas ieškant pigaus skrydžio nedideliu atstumu gal ir neapsimoka, tačiau jeigu skrydis tolimas, keli išleisti doleriai tikriausiai atsipirks, jei kelionė atpigs šimtais dolerių.
