Elektroninis paštas – fantastiškas įrankis, bet psichologiniai tyrimai primena mums ir apie jo tamsiąją pusę. Kaip telefonas ar TV, elektroninis paštas taip įsišaknijo į mūsų gyvenimus, kad be jo neįsivaizduojame bendravimo. Tai tiek laiką taupantis, tiek ir laiką švaistantis dalykas. Apie neigiamas elektroninio pašto puses jau esame girdėję – tai ir priklausomybė nuo jo, ir bereikalingas stresas, kurį jis atneša į šiuolaikinio darbuotojo gyvenimą. 
Elektroninis paštas – fantastiškas įrankis, bet psichologiniai tyrimai primena mums ir apie jo tamsiąją pusę.
Kaip telefonas ar TV, elektroninis paštas taip įsišaknijo į mūsų gyvenimus, kad be jo neįsivaizduojame bendravimo. Tai tiek laiką taupantis, tiek ir laiką švaistantis dalykas.
Apie neigiamas elektroninio pašto puses jau esame girdėję – tai ir priklausomybė nuo jo, ir bereikalingas stresas, kurį jis atneša į šiuolaikinio darbuotojo gyvenimą. Tačiau šių problemų stengiamės nesureikšminti, kadangi vis dėlto paštas yra labai naudingas.
Dabar, elektroniniam paštui pasiekus vidutinio amžiaus (pirmieji laiškai buvo išsiųsti 1965 metais), pažvelkime, ką mes žinome apie tamsiąją jo pusę.
59 proc. žmonių tikrina paštą vonioje
Jums nereikia būti Pavlovo šunų ekspertu, kad išsiaiškintumėte, kodėl elektroninis paštas yra toks įkyrus įprotis. Didžioji laiškų dalis yra niekinė, tačiau kartais mes gauname puikių naujienų ir būtent to tikimės tikrindami savo paštą. Tačiau nežinome, kada tos geros naujienos ateis, todėl ir nepaliaujame tikrinti pašto. Nenuostabu, kad, pasak 2010 metų AOL tyrimo, 47 % teigia esą priklausomi nuo pašto, 25 % negali gyventi be pašto daugiau nei tris dienas, 60 % tikrina paštą per atostogas ir 59 % tikrina paštą vonioje.
Tikrinate dažniau, nei manote
Tyrimo dalyviai teigė tikrinantys savo paštą vidutiniškai kartą per valandą. Tačiau kai tyrinėtojai juos pasekė, pasirodė, kad jie tikrino paštą kas penkias minutes.
Nepaisant mažo dalyvių kiekio (šeši žmonės), tolesni tyrimai parodė, kad žmonės nusistato savo pašto programą, jog ji tikrintų paštą kas penkias minutes ir nepakankamai įvertina savo pašto tikrinimo dažnį. Todėl nepakankamai įvertiname ir neigiamą šio įpročio pusę.
Elektroninis paštas suvalgo ketvirtadalį darbo dienos
Skirtingų profesijų žmonių tyrimas parodė, kad vidutiniškai žmonės praleido 23 % savo darbo dienos tikrindami paštą ir atlikdami kitas su juo susijusias užduotis. Taip yra dėl to, kad dabar žmonės naudoja paštą ne tik komunikacijai, bet kartu ir kaip būdą užduotims tvarkyti – viename tyrime nustatyta, kad darbuotojai vidutiniškai vienu metu valdė 65 užduotis iš dešimties skirtingų sferų.
„Atsigauti“ nuo laiško prireikia 64 sekundžių
Dažnai mes greitai reaguojame į gautus laiškus, kone kaip į suskambėjusį telefoną. Viename tyrime nustatyta, kad į 70 % laiškų buvo reaguota per šešias sekundes juos gavus, į 85 % – per dvi minutes.
Problema ta, kad dalyviams tame pačiame tyrime reikėjo 64 sekundžių „atsigauti“ nuo minčių apie laišką ir toliau tęsti tai, kas buvo daroma.
Pridėkite dar faktą, kad buvo nustatyta, jog žmonės vidutiniškai praleidžia tik tris minutes prie vienos užduoties prieš judėdami prie kitos. Sunku pasakyti, kaip apskritai galima susikaupti darbui nuolat tikrinant paštą.
Stresas
Turint omenyje visas tas pastangas, kurias dedame tikrindami paštą ir rašydami atsakymą, nenuostabu, kad jis kelia stresą. Žinoma, visi mes su paštu elgiamės skirtingai.
Egzistuoja trys tipai:
- Atsipalaidavę žmonės, kurie į elektroninius laiškus žvelgia kaip į paprastus. Jie atsako tada, kai nori.
- Atsakingi – bando atsakyti iškart ir to paties tikisi iš kitų.
- Nerimaujantys – jiems paštas neatrodo naudingas, jis daugiausia kelia susierzinimą.
- Apie 57 % žmonių laiko save atsipalaidavusiais, 32 % – atsakingais ir 11 % – nerimaujančiais, tačiau gali būti, kad tikrasis nerimaujančiųjų žmonių skaičius yra kur kas didesnis.
Elektroninis paštas nužudo sarkazmą (ir emocinę komunikaciją)
Žmonės nuolat pervertina savo sugebėjimą efektyviai komunikuoti elektroniniu paštu. Tyrimų serijoje nustatyta, kad tiek siuntėjai, tiek gavėjai neįsivaizduoja, kaip prastai šia priemone perduodamas toks dalykas kaip sarkazmas.
Viename tyrime dalyviai manė, kad jų sarkazmas bus perduotas 80 % viso laiko. Tai buvo teisinga kalbant apie tiesioginį bendravimą, tačiau paštu perduota tik 56 %. Šį perdėtą pasitikėjimą taip pat galima pastebėti, kai žmonės bando perduoti tokius dalykus kaip pyktis, liūdesys, humoras, rimtumas elektroniniu laišku. Be kūno kalbos juos perduoti sunkiau, ir emocijas žymintys veideliai mažai ką padeda.
Žmonės ne taip linkę bendradarbiauti
Derybos paštu dažnai būna sunkios, ypač jei žmonių nepažįstama gerai. Nustatyta, kad žmonės paštu mažiau linkę bendradarbiauti ir netgi dėl to jaučiasi labiau teisūs.
Viena priežasčių – rašydami laišką žmonės labiau linkę būti negatyvūs. Pavyzdžiui, viename tyrime nustatyta, kad kai žmonės vertino vienas kitą naudodami rašiklį ir popierių bei el. paštą, jie buvo negatyvesni savo kolegų atžvilgiu naudodami paštą.
Savitarpio ryšių stoka
Kita priežastis, dėl ko derybos paštu gali būti sudėtingos, yra ta, kad derantis su nepažįstamuoju, mažai arba visai nėra savitarpio ryšių. Taigi jei atsiranda problema, derybos gali greitai nutrūkti.
Nustatyta, kad net paprastas telefono skambutis gali sukurti pakankamą ryšį tarp suinteresuotų pusių.
Melas atrodo labiau pateisinamas
Žmonės meluoja bet kokioje terpėje, tačiau palyginti su popierine komunikacija, jie labiau meluoja paštu ir jaučia, kad melas čia labiau pateisinamas. 2010 m. atliktame tyrime dalyviai melavo penkiasdešimt procentų daugiau, kai derėjosi paštu, lyginant su popierine komunikacija.
Išskiriamos trys priežastys:
- Elektroniniai laiškai ne tokie ilgalaikiai: jie labiau primena plepėjimą nei laiško rašymą.
- Mažiau suvaržymų: žmonės jaučiasi laisvesni internete.
- Mažiau asmeninio ryšio: paštu mes jaučiamės psichologiškai atsitolinę. Erzinantys siuntėjai
AOL tyrime suklasifikuoti labiausiai erzinantys elektroninių laiškų siuntėjų tipai. Jie pateikiami nuo labiausiai iki mažiau erzinamų:
- Paslaptingasis: šio žmogaus laiškuose gausu nepaaiškinamų sutrumpinimų ir akronimų, daugiausia siekiant padaryti įspūdį vadovui.
- Rašytojas: mano, kad jie rašo romaną, o ne laišką.
- Persiuntinėtojas: persiunčia kiekvieną idiotišką grandininį laišką, kad ir koks būtų jo turinys.
- Žaidėjas: dievagojasi negavęs jūsų laiško. Erzina, tačiau sunku įrodyti, kad jis meluoja.
- Šypsniukas: šiek tiek erzina ir emocijų veidukų naudotojai.
- Glaustas: mažiausiai erzinantis tipas rašo labai trumpai ir iškart prie esmės.
Praktinės išvados iš šių tyrimų labai paprastos ir jau žinomos. Rečiau tikrinkite paštą, atminkite, kad mėtymasis tarp užduočių kainuoja, rašykite trumpai.
Galiausiai atminkite, kad elektroniniu paštu santykius puoselėti gali būti sunku, nes žmonės jaučiasi psichologiškai atitolę vieni nuo kitų, taigi laikas nuo laiko paskambinkite.
Kadangi elektroninis paštas jau nebėra visagalis įrankis, kartu su žinutėmis, „Facebook“, „Twitter“ ir panašiais įrankiais, mes linkę pamiršti, koks paštas naudingas ir koks jis pavojingas.
