Tam, kad dirbtų ir naudotųsi visais IT resursais, įmonėms nebereikia įsigyti nė vieno kompiuterio ar spausdintuvo, nebūtina investuoti į serverį bei rūpintis programine įranga ar jos licencijomis. Tokią galimybę suteikia debesų kompiuterijos technologija, leidžianti IT naudotis kaip paslauga. Ir mokėti tiek, kiek paslaugų konkrečiu metu pasitelkiama.
Tam, kad dirbtų ir naudotųsi visais IT resursais, įmonėms nebereikia įsigyti nė vieno kompiuterio ar spausdintuvo, nebūtina investuoti į serverį bei rūpintis programine įranga ar jos licencijomis. Tokią galimybę suteikia debesų kompiuterijos technologija, leidžianti IT naudotis kaip paslauga. Ir mokėti tiek, kiek paslaugų konkrečiu metu pasitelkiama.
Kalbant paprastai, tai būtų tas pats kas, pavyzdžiui, nuomotis patinkančio gamintojo bei norimos klasės automobilį ir naudotis juo, kai tik prireikia kur nors nuvažiuoti. Mokate tik už tai, kiek važiuojate, o, kuomet pasirinktas automobilis nebetenkina poreikių, nesunkiai galite jį pakeisti kitu.
Vakarų šalyse debesų kompiuterijos paslaugomis verslas ir valstybinės institucijos naudojasi aktyviau, o Lietuvos organizacijų IT ūkis į debesis keliasi palyginti vangiai. Tai kartais lemia ir žinių apie šią technologiją trūkumas. Šiuo metu yra susiformavę šeši pagrindiniai mitai, kurie dažniausiai priskiriami debesų kompiuterijai, nors ir nepelnytai.
TOP 6 mitai
Brangu. Žinoma, nė vienas verslo atstovas nenori papildomų išlaidų. Tačiau IT ūkis reikalauja ne tik nemenkų pradinių investicijų, bet ir nuolatinės priežiūros bei atnaujinimo – tiek kalbant apie techninę, tiek apie programinę įrangą. O tai gali nemenkai paploninti įmonės biudžetą.
Pasitelkus debesų kompiuteriją, verslas gali mokėti tik už tokį kiekį techninės ar programinės įrangos, kiek konkrečiu metu naudojasi. Principas primena atsiskaitymus už telekomunikacijų bendrovių teikiamas paslaugas – mokate už tiek, kiek prakalbate per tam tikrą mėnesį. Jeigu įmonės komanda sumažėja ir jums nebereikia, tarkime, kelių kompiuterinių darbo vietų, tiesiog jų atsisakote.
Tai leidžia išvengti ne tik didelių pradinių investicijų į IT infrastruktūrą, bet ir vėliau – už jos priežiūrą, nes tuo paprasčiausiai pasirūpina paslaugų teikėjas.
Nesaugu. Kalbant apie debesų kompiuteriją, kitą baimę, pasitaikančią tarp šalies verslo atstovų, galima įvardinti principu: „tai, ko negaliu matyti ir paliesti, yra nepatikima“.
Tiesa, naudojantis IT resursais kaip paslauga, visa svarbi verslui informacija saugoma ne įmonės patalpose esančiuose kompiuteriuose, nešiojamose laikmenose ar atskirų darbuotojų el. paštuose, o kažkur „debesyje“. Kitaip tariant – virtualiuose paslaugų teikėjo serveriuose. Tačiau dėl to tikrai nereiktų nerimauti. Veikiau atvirkščiai.
Ar žinote, kad dažna elektroninių duomenų praradimų priežastis yra būtent žmogiškasis faktorius? Net tokia, atrodytų, smulkmena kaip ant kompiuterio išsiliejusi kava gali jį negrįžtamai sugadinti, o kartu pradanginti ir visas jame buvusias svarbias bylas. Debesų kompiuterija leidžia išvengti duomenų praradimo ne tik netikėto gedimo, bet kompiuterių vagystės atveju. Kadangi duomenys laikomi ne kompiuterio laikmenose, o nuotoliniame serveryje, taigi visa darbinė ir asmeninė informacija neprapuls, o bus prieinama iš kito kompiuterio.
Skirta tik stambioms įmonėms. Paplitusi nuomonė, kad debesų kompiuterijos paslaugomis gali naudotis tik didžiulės kompanijos, kuriose yra daug darbo vietų. Tačiau debesų kompiuterija pritaikyta ir smulkių bei vidutinių įmonių poreikiams ir rekomenduojama tik pradedantiems savo verslą.
Pavyzdžiui, jei įmonėje dirba 8 darbuotojai, kiekvienam jų reikalinga kompiuterizuota darbo vieta su programine įranga, duomenų talpykla asmeniniams ir bendriems dokumentams saugoti, el. paštas. Šie pirkiniai įmonės sąskaitą paplonins bent 24 000 Lt. Be to, papildomai kas mėnesį reiks mokėti už serverį, reikalingą duomenų talpyklai ir el. pašto sistemai, kompiuterių priežiūrą ir, žinoma, elektros energiją.
Palyginimui, vienam darbuotojui tenkanti kompiuterizuota darbo vieta ir programinė įranga, perkant šias kaip paslaugą, per mėnesį įmonei gali kainuoti apie 140 Lt.
Vienas paslaugų teikėjas visam gyvenimui. Dalis verslo atstovų įsitikinę, kad su pasirinktu debesų kompiuterijos paslaugų teikėju teks dirbti amžinai. O kas bus, jeigu netenkins teikiamų paslaugų kokybė? O jeigu nepavyks sklandžiai bendradarbiauti? O jeigu sužinosime, kad kitur siūlomos sąlygos mus tenkina labiau?
Debesų kompiuterijos paslaugų terminas tikrai trunka trumpiau negu „kol mirtis mus išskirs“. Kitais žodžiais tariant, nesvarbu, kad teikėjas Jūsų duomenis saugo savo serveriuose, stovinčiuose kažkur už kelių šimtų kilometrų. Pasibaigus sutarčiai ar bendru sutarimu nusprendus ją nutraukti, senasis paslaugų teikėjas įmonės duomenis, esančius debesyje, perduoda naujajam paslaugų teikėjui.
Papildomos išlaidos darbuotojų mokymams. Pripažinkime, kad ne visi įmonės darbuotojai vienodai išmano IT. O jeigu tiksliau, dažniausiai apie IT išmano tik IT skyrius (jeigu toks įmonėje apskritai yra). Todėl dažną verslo atstovą gąsdina tai, kad, pasitelkus debesų kompiuterijos paslaugas, teks savo darbuotojams rengti papildomus mokymus, kurie ne tik atitrauks nuo tiesioginio darbo, bet ir pareikalaus papildomų išlaidų.
Tačiau dėl to baimintis nederėtų. Persikėlus į debesį, įmonei teikiama jai iki tol įprasta programinė įranga. Taigi, el. laiškai, kaip ir seniau, keliauja per „Microsoft Outlook“, buhalterės naudoja „Excel“ programą, o prezentacijas galima rengti su „PowerPoint“ ar kita patogiausia ir mėgstama programa.
„Mums – dar per anksti“. Debesų kompiuterijos technologija mūsų šalyje neretam atrodo „pragyvenusi“ per mažai laiko, kad būtų įrodyta jos nauda ar atsiperkamumas. Kita vertus, užsienio šalyse šios technologijos mąstai įgauna beveik kosminį greitį.
Informacinių technologijų konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad 2012-aisiais pajamos už programinę įrangą, teikiamą kaip paslauga, pasaulyje pasieks 14,5 milijardus dolerių ir, palyginti su 2011 m., šoktels beveik 18 proc. Iki 2015 m. šis rodiklis turėtų išaugti net iki 22,1 milijardo dolerių.
