Įdomūs faktai iš Lietuvos debesų kompiuterijos padangės

Debesų kompiuterija vis labiau skverbiasi į kasdienybę. IT gigantės „Microsoft“, „Hewlett-Packard“, „Huawei Technologies“, „Samsung Electronics“ Lietuvai ir Baltijos regionui prognozuoja spartų augimą „debesyse“. Iš šių metų debesijos naujienų gausos pateikiame kelis įdomesnius faktus, kurie aktualūs Lietuvos verslui.

Naudojantiems „Word“, „Excel“, „Outlook“, „PowerPoint“ programas, vidinį įmonės puslapį, verta pasižvalgyti kokias galimybes suteikia „Office365“. Ši „Microsoft“ paslauga, paremta debesų kompiuterijos technologijomis. Taigi, pateikiame kelias apžvalgas apie „Office365“ paslaugą: Eksperimentas: ar lengva paleisti „Office365“ paslaugas ir „Office365“. Pirmieji įspūdžiai: rimta paslauga nuotoliniam darbui.

Darbuotojų mobilumas sparčiai didina išmaniųjų įrenginių pardavimus. Neoficiali statistika rodo, kad apie trečdalis Lietuvoje naudojamų mobiliųjų telefonų jau yra išmanieji. Už biuro ribų darbuotojams saugiai dirbti su įmonės informacija suteikia virtualaus darbastalio paslauga, paremta debesijos principais. Be to, nepamirškime, kad pasaulyje populiarėja tendencija, skatinanti darbuotojus naudoti darbo reikmėms asmeninius nešiojamus ar planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. Tokia koncepcija, kuri dar vadinama „atsinešk savo asmeninį įrenginį“ (angl. BYOD – Bring Your Own Device).

Kas verslui labiau apsimoka – debesų kompiuterija ar investicijos į nuosavą IT? Pabandykime paskaičiuoti. Pavyzdžiui, įmonėje dirba 8 darbuotojai, kiekvienam jų reikalinga kompiuterizuota darbo vieta su programine įranga, duomenų talpykla asmeniniams ir bendriems dokumentams saugoti, el. paštas. Jeigu tokia įmonė nuspręstų pirkti IT įrangą, tai jai kainuotų per 24 tūkst. litų. Be to, papildomai kas mėnesį reikėtų mokėti už serverį, reikalingą duomenų talpyklai ir el. pašto sistemai, kompiuterių priežiūrą ir naudojamą elektros energiją. Per 3 metus tai kainuotų dar 24 tūkst. litų.

Alternatyva – atsisakyti pradinių investicijų į techninę (kompiuterius, spausdintuvus, serverį) ir programinę įrangą ir pasirinkti IT kaip paslaugą. Tokiu atveju įmonei, atsižvelgiant į minėtus jos poreikius, paslauga kainuotų apie 140 litų už kiekvieną darbuotoją. Pradėti naudotis paslauga galima per dieną ar dvi nuo poreikio atsiradimo. Svarbu tai, jog nebereikia rūpintis įrangos ar programų pirkimu, jų atnaujinimu ir priežiūra. Tačiau ne visais atvejais į debesų kompiuterijos paslaugų kainą būna įtraukta priežiūra ir administravimas. Pavyzdžiui, „Google“ ar „Microsoft“ į savo standartinių sprendimų kainas neįtraukia mokesčio už jų priežiūrą ir administravimą.

Taigi, priežasčių, kodėl smulkiam ir vidutiniam verslui verta naudotis debesų kompiuterija, yra daug. Tačiau kaip saugiai perkelti savo verslą į „debesį“?

Debesų kompiuterija uždavė teisinį galvosūkį Europai. Viena iš pagrindinių baimių įmonėms pradėti naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis yra duomenų saugumas. Žvilgsnis iš teisinės pusės – kas atsakingas už duomenis debesyse?

Tuo tarpu, Lietuvos savivaldybės jau pradeda naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis. Pirmąja Lietuvos savivaldybe, pradėjusia kelti IT ūkį į „debesį“, tapo Jonavos rajono savivaldybė. Naudodamasi debesų kompiuterijos paslaugomis Jonavos rajono savivaldybė per trejus metus skirs 105 tūkst. litų ir sutaupys 27 proc. išlaidų, kurias ji būtų skyrusi investicijoms į nuosavus serverius, specialių jiems patalpų įrengimą, programinę įrangą bei jų priežiūrą.

Ir pabaigai pasižiūrėkime į debesų kompiuteriją iš linksmosios pusės. Šiemet JAV atlikta apklausa parodė, kad 95 proc. respondentų, kurie nurodė nesinaudojantys debesų kompiuterija paremtomis paslaugomis, naudojasi jomis patys to nežinodami – pvz. „Youtube“, „Gmail“, „Facebook“. Beje, tarp atsakymų pasitaikė ypač originalių, kai debesijos terminas susietas su farmacija ir net tualetiniu popieriumi.