Jeigu skaitote šį straipsnį, vadinasi, internetu naudojatės. Galbūt, kasdien. Bet ar tai reiškia, jog puikiai pažįstate internetą? Nemanau, juk internetas yra gigantiškas ir painus tinklas. Ar žinote kokio dydžio yra internetas? Kas pastatė didžiausią duomenų centrą? Kokia internetinė bendrovė yra „žaliausia“, t. y. labiausiai rūpinasi aplinkosauga?
Jeigu skaitote šį straipsnį, vadinasi, internetu naudojatės. Galbūt, kasdien. Bet ar tai reiškia, jog puikiai pažįstate internetą? Nemanau, juk internetas yra gigantiškas ir painus tinklas.
Ar žinote kokio dydžio yra internetas? Kas pastatė didžiausią duomenų centrą? Kokia internetinė bendrovė yra „žaliausia“, t. y. labiausiai rūpinasi aplinkosauga? Kam naudojamas mobilusis internetas? Kiek pinigų sutaupote apsipirkinėdami internetu?
Į šiuos bei kitus klausimus nusprendėme atsakyti šiame straipsnyje, o taip pat pateikti ir daugelį kitų įdomių faktų.
Internetas kasmet auga neįtikėtinu greičiu. Kai kurie ekspertai tvirtina, jog internetas kiekvienais metais padidėja vienu eksabaitu, kuris tolygus 250 mln. DVD kompaktinių diskų talpai. Kai interneto duomenų talpa padidės iki vieno zetabaito (tolygus 1 tūkst. eksabaitų), tuomet joks duomenų centras (serveris) negalės aptarnauti šio dydžio srautų.
JAV žvalgybų agentūros kuria didžiausią duomenų centrą pasaulyje. JAV nacionalinė saugumo agentūra (angl. National Security Agency) stato 2 mlrd. JAV dolerių vertės duomenų centrą, kuris pirmasis pasaulyje talpins vieną jotabaitą (tolygus 1 tūkst. zetabaitaui arba 1 mln. gigabaitų) duomenų. Tiksliai nežinoma, kada serveris pradės darbą.
„Apple“ teigia turinti ekologiškiausią duomenų centrą. Bendrovės teikiama debesų kompiuterijos „iCloud“ paslauga „suvalgo“ didžiulius srautus. Po to, kai tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ apkaltino „Apple“ teršiant gamtą, t. y. duomenų centrus gaminant iš anglies, įmonė pasitaisė ir įrengė serverį su 100 proc. atsinaujinančia energetika.
Didelę interneto srauto dalį sunaudoja „Facebook“ tinklas. Šių metų rugsėjo mėnesį, socialinis tinklas perkopė vieno milijardo vartotojų skaičių. Anot tyrimų agentūros „Hitwise“, socialiniam tinklui priklauso vienas iš penkių visų internete esančių paspaudimų. 220 mlrd. nuotraukų, 62,6 mln. dainų (leistų 22 mlrd. kartų) – akivaizdu, kad srauto išnaudojama nemažai.
Žmonės naudojasi mobiliuoju internetu sveikatos sumetimais. Sunku įvertinti situaciją Lietuvoje, tačiau Jungtinėse Valstijose daugiau nei pusė mobiliųjų telefonų yra išmanieji. Be tokių įprastų mobiliojo funkcijų, kaip skambinimas, žinučių rašymas ar interneto naršymas, taip pat populiaru matuoti savo sveikatos būklę, ypač – laikytis dietos pasitelkus programėlę.
Žmonės naudojasi mobiliuoju internetu apsipirkinėjimui. Be sveikatos aplikacijų, trečdalis amerikiečių naudojasi išmaniaisiais, kad galėtų apsipirkti internete. Ketvirtadalis visų išmaniųjų vartotojų atsiskaito tiesiogiai internetu. Anot „National Cyber Security Alliance“ tyrimų, 7 proc. visų pirkinių įsigyjami aukcionų būdu.
Pusė JAV gyventojų žiūri televiziją per internetą. Tiesą pasakius, tai daro daugiau nei pusė Jungtinių Valstijų vartotojų. Tiesiog prisijungiama prie vienokios ar kitokios svetainės, kurioje pertransliuojami televizijos signalai į internetą. Anot „Harris Interactive“ tyrimų bendrovės, jaunų žmonių dažniausiai žiūrimas žanras – realybės šou.
Internetas gali sutaupyti jums tūkstančius litų. Nors internetas sudaro tam tikrą išlaidų dalį, tačiau tuo pačiu tai gali tapti puikia investicija. Tarkim, jeigu vartotojas kasdien seka grupinių apsipirkimų portalus, tikėtina, jog vienoje ar kitoje srityje sutaupys nemažai pinigų: kelionėms, pramogoms, drabužiams, maistui ir kitiems dalykams. Internetas yra investicija!
Žodis „greitas“ internetas yra realiatyvus. Failų dalijimosi tinklas „Pando Networks“ atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, jog vidutinis interneto greitis pasauliniu mąstu yra 580 kilobitų per sekundę. Tyrimas atliktas tikrinant 27 mln. parsisiuntimų iš 20 mln. skirtingų kompiuterių ir 224-iose šalyse. Tuo tarpu Rytinėje Europoje (ir Lietuvoje) internetas greitesnis 3–4 kartais.
Per daug interneto kenkia. Žmonės, kurie praleidžia daug laiko online, dažnai stresuoja bei jaučia depresiją. Visas tas laikas praleistas prie kompiuterio arba mobilaus interneto neleidžia žmonėms atsipalaiduoti ir „atsijungti“ nuo socialinių ryšių, kuriuos ir patiria internete. Taip teigia Švedijos Gotenburgo universiteto mokslininkai.
